Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Seimas svarstys desovietizacijos įstatymo projektą

2022 m. birželio 16 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Seimas pradėjo svarstyti Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės pristatytą įstatymo projektą, kuriuo siekiama nustatyti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų draudimo būdus, viešųjų objektų pripažinimo propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas tvarką, tokių objektų pakeitimo ir pašalinimo tvarką.

„Antrosios sovietinės okupacijos laikotarpiu buvo pastatyta ar kitaip įamžinta daugiausia, šiuo metu dar išlikusių, viešųjų objektų, susijusių su komunizmo režimu ir ideologija, vyko prievartinė Lietuvos sovietizacija, sovietų politinės ir ekonominės represijos, buvo vykdomas teroras, represijos, nepateisinamos civilių gyventojų žudynės (nusikaltimai žmoniškumui), deportacijos, dvasinio gyvenimo slopinimas, visuomenės rusinimas“, – pažymima projekto aiškinamajame rašte. Pasak iniciatorių, XX am. Europoje veikę totalitariniai bei autoritariniai režimai siekė į režimo idėjų palaikymą ir skleidimą įtraukti okupuotas visuomenes, todėl vykdė milžinišką okupuotų šalių piliečių indoktrinaciją, neretai per viešuosius objektus.

„Toks totalitarinių bei autoritarinių režimų veikimas matomas ir šiandien, Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą kontekste. Rusija okupuotose teritorijose savo režimą ir ideologiją okupuotose teritorijose įtvirtina jose statydama paminklus ir per tokius objektus yra diegiama iškraipyta, neteisinga istorija ir atmintis“, − atkreipia dėmesį projekto autoriai.

Pasak P. Kuzmickienės, projektas sudarys prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus. „Kartu labai svarbi šio projekto misija – ne tik šalinti, keisti ženklus, bet ir sustiprinti totalitarinių, autoritarinių režimų sklaidos prevenciją. Kitaip tariant, padės mums ne tik nuimti ženklus, bet ir kalbėti, ką reiškia mums šie ženklai, ką reiškia mūsų valstybei tam tikrų visai neherojiškų asmenybių vardu pavadintos gatvės ar miestų aikštės ir ką mes turime permąstyti ir suprasti šioje istorijoje“, − tvirtino parlamentarė.

Pagal projektą, būtų draudžiama propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant:

1) simbolius ar informaciją, propaguojančius totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas;

2) asmenis (kai asmenys aktyviai veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusius su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų ideologijomis, tokių režimų vykdyta ar vykdoma karine agresija kitos valstybės atžvilgiu;

3) asmenis (kai asmenys aktyviai veikė okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusias su Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinėmis okupacijomis bei 1941–1944 metų nacistine okupacija, šių okupacijų įtvirtinimu ir represijomis.

Viešųjų objektų pripažinimą propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas vykdytų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras ir savivaldybių institucijos. Vertinimui, ar viešieji objektai nepažeidžia įstatyme nurodytų draudimų, būtų sudaroma ir Seimo nutarimu tvirtinama tarpžinybinė komisija.

Po pristatymo už projektą (Nr. XIVP-1778) balsavo visi 63 balsavime dalyvavę Seimo nariai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Kultūros komitete, papildomu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.

 

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p.[email protected]

       Naujausi pakeitimai - 2022-06-16 12:24
       Rimas Rudaitis