Seimas po svarstymo pritarė siūlymams atsisakyti kai kurių dokumentų tvirtinimo pas notarus

2022 m. birželio 21 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas po svarstymo pritarė Civilinio kodekso pataisų projektui Nr. XIVP-1466(2) ir lydimiesiems teisės aktams, parengtiems įgyvendinant Valstybės kontrolės 2020 m. gruodžio 14 d. valstybinio audito ataskaitos rekomendacijas, siekiant sistemiškai įvertinti, ar visi teisės aktuose nustatyti atvejai, kuriais reikalaujama sandorius ir dokumentus tvirtinti notariškai, yra reikalingi.

Pakeitimų tikslas ‒ atsisakyti privalomos notarinės formos, privalomo notarinio patvirtinimo ar liudijimo, taip pat sudaryti prielaidas sumažinti privalomų notarinių veiksmų imtį, nustatant alternatyvias galimybes dėl paslaugų gavimo kreiptis ne tik į notarą, bet ir į kitus subjektus tais atvejais, kai iš esmės sudaromas sandoris ar tvirtinamas dokumentas nereikalauja sudėtingo teisinio įvertinimo ir todėl nėra būtina notarinė priežiūra ir (ar) nešališka notaro konsultacija arba notarinis patvirtinimas sukelia neproporcingas laiko sąnaudas ar finansinę naštą, o civilinių teisinių santykių teisėtumo užtikrinimas bei asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsauga gali būti pasiekiami mažiau ribojančiomis priemonėmis.

Aviacijos įstatymo projektu siūloma tikslinti civilinių orlaivių prilyginimo nekilnojamiesiems daiktams nuostatas ir civilinius orlaivius, kurių maksimali kilimo masė mažesnė nei didžiausio Lietuvoje eksploatuojamo vienmotorio orlaivio An-2 (5670 kg), laikyti kilnojamaisiais daiktais.

Civilinio kodekso ir Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo pataisų projektų, kuriais keičiamos nuostatos, susijusios su tėvystės pripažinimu, tikslas ‒ sudaryti galimybę asmenims patiems pasirinkti: prašymą įregistruoti tėvystės pripažinimą paduoti civilinės metrikacijos įstaigai ar, kaip ir iki šiol, tvirtinti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo pas notarą.

Siekiant apsaugoti asmenų, ketinančių tuoktis, privačius duomenis, siūloma atsisakyti Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme įtvirtinto reikalavimo viešai skelbti apie prašymą sudaryti santuoką, taip pat numatoma atsisakyti nuostatų, susijusių su pareiškimo dėl kliūčių sudaryti santuoką pateikimu, o, sprendžiant praktikoje kylančias problemas dėl dokumentų atsiėmimo, siūloma praplėsti civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus atsiimančių asmenų sąrašą.

Siūloma praplėsti Civiliniame kodekse reglamentuotus hipotekos išregistravimo atvejus, kai hipoteka gali būti išregistruojama be notaro, sudarant galimybę kreditoriui arba gavus jo patvirtinimą, kai nėra ginčo tarp sandorio šalių, skolininkui ar įkaito davėjui, spręsti dėl hipotekos išregistravimo būdo: patiems informacinių technologijų priemonėmis teikti prašymą išregistruoti pasibaigusią hipoteką tiesiogiai registro tvarkytojui ar, kaip ir iki šiol, dėl hipotekos išregistravimo kreiptis į notarą.

Civilinio proceso kodekso pataisų projektu siūloma panaikinti perteklinį reikalavimą notariškai tvirtinti rašytinį kito sutuoktinio sutikimą įvaikinti, jeigu įvaikinti prašo vienas iš sutuoktinių.

Notariato įstatymo pakeitimu numatoma iš galiojančio teisės akto išbraukti praktikoje neatliekamą notarinį veiksmą – dokumento vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumo liudijimą. Dokumento vertimo iš vienos kalbos į kitą teisingumą patvirtina vertėjas parašu, kuris ir prisiimtų atsakomybę už vertimo teisingumą, o notaras patvirtintų vertimą atlikusio vertėjo parašo tikrumą.

Turto valdymo įstatymo projektu siūloma tikslinti galiojantį teisinį reguliavimą dėl valstybės ir savivaldybių turto patikėjimo sutarčių formai taikomų reikalavimų įtvirtinant, kad tokioms sutartims taikoma paprasta rašytinė forma.

Projektams po svarstymo pritarė 89, prieš balsavo 5, susilaikė 25 Seimo nariai.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]