Seimas pritarė energetikos ministro Dainiaus Kreivio atsakymams į interpeliacijos klausimus

2022 m. rugsėjo 27 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas, apsvarstęs energetikos ministro Dainiaus Kreivio atsakymą į Seimo narių grupės interpeliaciją, nusprendė pritarti jo atsakymams. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIVP-2042) balsavo 71 Seimo narys, prieš – 54, susilaikė 5 parlamentarai.

62 Seimo narių teikiamą interpeliaciją energetikos ministrui D. Kreiviui Seimo posėdyje pristatė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis.

Teikdami interpeliaciją energetikos ministrui parlamentarai pareikalavo atsakyti į 23 klausimus, susijusius su energetikos išteklių kainomis ir jų augimo stabilizavimu, energetikos rinkų veikimu, elektros tiekimo rinkos liberalizacijos procesu, nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Perlas Energija“ krize, elektros kainos kompensavimu, atsinaujinančių energetikos išteklių šaltinių plėtra ir kt.

Pasak Seimo nario E. Sabučio, dar praėjusių metų viduryje tik pradėjus kilti žaliavų kainoms pasaulinėse rinkose tiek opozicija, tiek energetikos ekspertai bandė atkreipti ministro dėmesį dėl neišvengiamo elektros, dujų ir šildymo kainų šuolio, bet perspėjimai nebuvo rimtai vertinami.

„Esame įsitikinę, kad ministro aiškios politinės lyderystės stoka, nesugebėjimas aiškiai ir nedviprasmiškai komunikuoti, elgesys šios krizės akivaizdoje, kurį galima vaizdžiai apibrėžti, kaip nuolatinį bėgimą paskui nuvažiuojantį traukinį, ir atvedė mus prie tos situacijos, kurią turime šiandien, − pristatydamas interpeliaciją Seimo posėdyje sakė E. Sabutis. − Mes interpeliaciją inicijavome, nes matome ir jaučiame visuomenėje esančias įtampas, nuotaikas ir visiems mums keliamus sudėtingus klausimus. Žmonės, gyvenantys regionuose, jaunos šeimos didmiesčiuose, senjorai, verslininkai visi klausia mūsų, ar jie palikti tik stebėti ir kažko laukti. Todėl šiandien keliamas D. Kreivio tinkamumas toliau eiti energetikos ministro pareigas.“

Atsakydamas į interpeliacijos klausimus, energetikos ministras D. Kreivys pažymėjo, kad šiandieninį procesą matantis kaip puikią galimybę paaiškinti situaciją Europos energetikos rinkoje bei tai, kas buvo daroma Lietuvos energetikoje.

„Didžiausią įtaką išaugusioms elektros energijos kainoms turėjo dešimt kartų išaugusi gamtinių dujų kaina, kuri yra tiesioginė Rusijos energetinio karo prieš Europą pasekmė“, − tikino ministras. Išaugusioms elektros kainoms, pasak jo, įtakos turėjo rekordiškai sausa ir karšta vasaros pabaiga visame Šiaurės ir Centrinės Europos regione, reikšmingai išaugę CO₂ taršos mokesčiai, apribotas elektros energijos pralaidumas visame regione dėl itin karšto oro ir planinių remonto darbų, situacija didžiųjų Europos Sąjungos elektros rinkose, sumažėję elektros energijos gamybos Lietuvoje pajėgumai.

„Mūsų Vyriausybė ir Energetikos ministerija matė ir mato, kad esminis iššūkis Lietuvos energetikos sistemai yra savos elektros energijos gamybos trūkumas. Vienintelis greitas ir tvarus kelias įveikti šį iššūkį yra atsinaujinančios energetikos plėtra. Birželio mėn. mes visi Seime patvirtinome Atsinaujinančios energijos proveržio paketą, kuris sudaro sąlygas beprecendentei atsinaujinančios energijos plėtrai Lietuvoje. Proveržio paketu buvo išspręsta daug atsinaujinančios energijos plėtrą Lietuvoje stabdžiusių trikdžių“, − kalbėjo D. Kreivys. Pasak jo, proveržio paketo rezultatas planuojamas jau 2025 metais – 4 GW arba daugiau nei 50 proc. visos suvartotos elektros energijos bus pagaminta Lietuvoje, o 2030 m. turint apie 9 GW instaliuotos atsinaujinančios energijos galios Lietuva taps energetiką eksportuojanti valstybė.

„Šiuo metu į atsinaujinančios energetikos energiją nukreiptos lėšos viršija bet kokias anksčiau buvusias valstybės investicijas“, − posėdyje pažymėjo energetikos ministras.

Kalbėdamas apie elektros rinkos liberalizavimo procesą jis tvirtino, kad elektros energijos Energetikos įstatyme numatytas pirmasis ir antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapai davė akivaizdžią naudą Lietuvos gyventojams. „Sprendimas neatidėti antrojo liberalizavimo etapo ilgesniam laikotarpiui leido daugeliui gyventojų ilgalaikes elektros tiekimo sutartis pasirašyti šių metų pavasarį, kai turėjome gerokai mažesnes elektros kainas“, −aiškino ministras D. Kreivys. Anot jo, dėl liberalizavimo didžioji dalis Lietuvos gyventojų vien per rugpjūčio mėn. už elektrą sumokėjo 83 mln. eurų mažiau nei elektra kainavo rinkoje.

Atsakydamas į klausimus, susijusius su „Perlas energija“ veiklos sustabdymu, D. Kreivys priminė, kad Vyriausybė parengė ir rugpjūčio 31 d. nutarimu patvirtino kompensacijos tvarką nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems ir į garantinį tiekimą patekusiems pirmojo ir antrojo liberalizavimo etapo „Perlas energija“ vartotojams.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p.[email protected]