Po svarstymo pritarta Šaulių sąjungos pertvarkai

2022 m. spalio 27 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas po svarstymo pritarė naujai Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo redakcijai (projektas Nr. XIVP-1838(2), kuria numatoma pertvarkyti Lietuvos šaulių sąjungą (LŠS). Tokiu būdu siekiama stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą kaip Lietuvos kariuomenės, ginkluotųjų pajėgų ir pilietinio pasipriešinimo agresijai jungiamąją grandį, pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo subjektą bei kitų valstybės institucijų talkininkę.

Pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, pagrindinė projekto mintis sustiprinti Šaulių sąjungą taip, kad ji taptų labai svarbia visuotinės gynybos grandimi.

„Kai mūsų Lietuvos Respublikos piliečiai klausia, kuo aš galiu prisidėti prie mūsų valstybės gynybos, − Šaulių sąjunga galėtų būti ta platforma, kuri galėtų pasiūlyti tam tikrą vaidmenį. Toks ir buvo pagrindinis mūsų siūlomos reformos sustiprinti Šaulių sąjungą tikslas“, − pabrėžė parlamentaras. Pasak jo, kuriama daug savarankiškesnė organizacija, kuri turės savo savivaldą ir savireguliacijos mechanizmus. Be to, kaip pažymėjo L. Kasčiūnas, pagal šį įstatymą nesumažėja, o dar labiau išauga Šaulių sąjungos integracija į gynybos planus.

Svarstomame projekte numatoma nustatyti, kad Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą savanoriška sukarinta asociacija, veikianti pagal šį įstatymą ir savo statutą.

LŠS padaliniai savanoriškumo pagrindu būtų sudaromi atsižvelgiant į pagrindines šaulių kategorijas: LŠS koviniai būriai, LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetai, neginkluoto pasipriešinimo šauliai, jaunieji šauliai.

LŠS vadą Ministro Pirmininko teikimu (Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pareiškus nuomonę ir jai pritarus LŠS suvažiavimui), o pavaduotojus LŠS vado teikimu skirtų ir atleistų Vyriausybė. Ji taip pat nutarimu tvirtintų ir LŠS statutą. Pagal dabar galiojančią tvarką LŠS vadą skiria ir atleidžia krašto apsaugos ministras. Numatoma, kad Vyriausybė paskirtų LŠS veiklą koordinuosiančią instituciją. LŠS vadas būtų tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui, taip pat atskaitingas LŠŠ suvažiavimui ir Vyriausybei.

Siekiant stiprinti šaulių kompetencijas ir įgūdžius, įstatymo projekte reglamentuojama LŠS mokymų centro, kuris iš esmės veiktų kaip pilietinio pasipriešinimo kompetencijų centras, veikla.

Valstybės biudžeto asignavimai LŠS veiklai finansuoti teisės aktų nustatyta tvarka būtų skiriami Krašto apsaugos ministerijai, juos išskiriant iš bendrų Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

„Mūsų tikslas – iki 2030 m. 50 tūkst. aktyvių Šaulių sąjungos narių“, − anksčiau yra sakęs šio projektui rengimui vadovavęs L. Kasčiūnas.

Po svarstymo už naują įstatymo redakciją balsavo 80 Seimo narių, susilaikė 3 parlamentarai. Tam, kad ji būtų priimta, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p.[email protected]