Seimui pristatyta N. Statkaus kandidatūra į žvalgybos kontrolierius

2023 m. kovo 14 d. pranešimas žiniasklaidai

Šiandien Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen parlamentui pristatė dr. Nortauto Statkaus kandidatūrą į Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierius.

„Šalies viduje ir išorėje kylant naujoms rizikoms bei grėsmėms, neabejotinai reikia, kad į jų užkardymą aktyviau įsitrauktų žvalgybos ir saugumo tarnybos. Tačiau kartu turi būti stiprinama ir žmogaus teisių bei laisvių apsauga, bendra žvalgybos ir saugumo tarnybų kontrolė, nes žvalgybos tarnybų taikomi metodai neretai kvestionuojami dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų. Todėl žvalgybos kontrolierių institucijos sukūrimas yra labai svarbus žingsnis užtikrinant tokių galimų pažeidimų objektyvų tyrimą ir prevenciją. Ypač svarbu kuriant tokį nepriklausomą priežiūros mechanizmą skirti į žvalgybos kontrolierius tinkamos kvalifikacijos ir moralinių savybių asmenis, kurie galės kompetentingai ir nepriklausomai vertinti žvalgybos institucijų ir jų pareigūnų veiksmų atitiktį įstatymams, žvalgybos metodų taikymo pagrįstumą bei teisėtumą, išsamiai ištirti asmenų skundus. Esu įsitikinusi, kad kandidatas šiuos reikalavimus atitinka ir taps puikiu žvalgybos kontrolieriumi“, – sakė parlamento vadovė.

Šiuo metu N. Statkus dirba Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Anksčiau jis yra ėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjo pareigas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.

Pagal išsilavinimą kandidatas yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą (1993) ir Centrinės Europos universitetą Budapešte (1996). Londono universitete (1997) įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete (2002) – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį. Dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

N. Statkus savo pristatymo kalboje pabrėžė, kad siekiant užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos veiksmingumą jų veikla negali būti visiškai žinoma visuomenei. „Jos turi turėti slaptus įrankius ir didelius įgaliojimus veikti. Todėl demokratija turi nustatyti kitą priežiūros mechanizmą nei vieša atsakomybė. Priežiūra turi subalansuoti nacionalinio saugumo interesus ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugą“, − sakė kandidatas.

Pasak pretendento, Žvalgybos kontrolieriaus institucija turės tapti integralia nacionalinio saugumo sistemos dalimi, būdama kiek įmanoma objektyvi, profesionali, savarankiška ir nešališka. „Jei būsiu paskirtas, dėsiu visas pastangas, kad žvalgybos kontrolierius būtų nešališkas, autoritetingas subjektas, kuris prireikus, kilus ginčui ar abejonėms konkrečioje situacijoje galėtų gauti visą reikalingą informaciją ir priimti aiškų, objektyvų, duomenimis grįstą vertinimą ir pateikti rekomendacijas“, − sakė N. Statkus. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad Žvalgybos kontrolieriaus institucija nėra skirta baudžiamajam persekiojimui, bet geresnei žmogaus teisių ir laisvių apsaugai žvalgybų veikloje skatinti, geresnėms praktikoms kurti.

„Atlikus institucijos kūrimo darbus, susipažinus su žmogaus teisių ir laisvių apsaugos situacija žvalgybos institucijose ir paskyrus antrąjį žvalgybos kontrolierių bus galima sudaryti metinę veiklos darbotvarkę, tai yra numatyti patikrinimų, konsultacijų sritis bei temas“, − pirmuosius darbus įvardijo kandidatas į žvalgybos kontrolierius.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ilona Šilenkova)

Kandidatui atsakius į Seimo narių klausimus, toliau Seimo nutarimo projekto (Nr. XIVP-2526) svarstymo procedūra vyks Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu šiam klausimui svarstyti paskirtas Žmogaus teisių komitetas, papildomu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Taip pat numatomi Seimo frakcijų susitikimai su kandidatu į šias pareigas. Preliminari svarstymo ir priėmimo Seimo posėdyje data – kovo 21 d.

Remiantis Žvalgybos kontrolierių įstatymu, žvalgybos kontrolieriaus veiklos tikslas – atlikti nepriklausomą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą.

Žvalgybos kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikaciją, įgyjamą baigus vientisąsias studijas, ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba, ir atitinkantis teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Be to, skiriamam asmeniui keliamas reikalavimas pastaruosius 5 metus nebūti valstybės politiku.

Seimo Pirmininko teikimu, apsvarsčius žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę atliekančiam Seimo komitetui ir už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą atsakingam Seimo komitetui, Seimas skiria du žvalgybos kontrolierius 5 metų kadencijai.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]