Įsigalioja Peticijų konstitucinis įstatymas: gyventojams sudaromos platesnės galimybės teikti peticijas

2023 m. birželio 30 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Liepos 1 d., šeštadienį, įsigalioja Seimo priimtas Peticijų konstitucinis įstatymas, kuriuo reglamentuojamas peticijos teisės įgyvendinimas.

Naujos redakcijos įstatyme aiškiau ir nuosekliau sureguliuota peticijos teisės įgyvendinimo tvarka, išplėstos peticijų teikimo galimybės.

Peticijos teisė galės būti įgyvendinama kreipiantis tik dėl norminio visuomenei svarbaus teisės akto priėmimo. Kiti piliečių kreipimaisi nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal konstitucinį įstatymą, gyventojai peticiją galės pateikti ne tik Seimui, Vyriausybei ar savivaldybės institucijoms, kaip buvo iki šiol, bet ir kitoms valstybės institucijoms. Šiuo atveju kitoms institucijoms bus privalu turėti įgaliojimus priimti norminį teisės aktą, o peticijų komisijos funkcijas atliks įstaigos sudaryta komisija arba konkretus valstybės tarnautojas. Be to, peticijoje turės būti pateiktas ne tik pareiškėjui, bet ir visai visuomenei ar jos daliai svarbus spręstinas klausimas.

Pareiškėju galės būti ne jaunesnis kaip 16 metų Lietuvos Respublikos pilietis ar nuolat mūsų šalyje gyvenantis užsienietis arba jų grupė.

Peticijų konstituciniame įstatyme yra nustatyta, dėl kokių klausimų gyventojai turi teisę teikti kreipimusis, taip pat kokie duomenys ir turinys (pvz., prašymai ar siūlymai ir kt.) turi būti nurodyti. Pažymėtina, kad peticijos esmę sudaro ne teisės akto projekto teikimas, bet prašymas ar siūlymas priimti ar pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios norminį teisės aktą.

Peticijų komisijos turės teisę kreiptis į valstybės ir savivaldybės institucijas, mokslo ir studijų institucijas, švietimo įstaigas su prašymu per ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą pateikti nuomonę ir kitą reikiamą informaciją dėl peticijoje pateikto prašymo ar siūlymo.

Siekiant daugiau viešumo ir skaidrumo nustatyta peticijų komisijų veiklos viešinimo interneto svetainėje pareiga, užtikrinant visuomenės teisę sužinoti apie priimtas nagrinėti peticijas, taip pat pareiškėjo teisę sužinoti su peticijos nagrinėjimu susijusią informaciją. Piliečiui pageidaujant, jam galės būti siunčiama gauta informacija ar nuomonės dėl peticijoje pateiktų prašymų ar siūlymų.

E. Pupinis: šiuolaikinė demokratija neįsivaizduojama be aktyvaus piliečių dalyvavimo

Seimo Peticijų komisijos pirmininkas Edmundas Pupinis sako, kad nors demokratinėje valstybėje piliečiai nemažą valstybės valdymo dalį įgyvendina netiesiogiai – per savo rinktus atstovus, tačiau šiuolaikinė demokratija neįsivaizduojama be aktyvaus piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procese tiesiogiai.

„Vienas iš svarbiausių tiesioginės demokratijos institutų, įtvirtintų mūsų valstybės Konstitucijoje, yra peticijos teisė. Todėl džiugu, kad nemažai piliečių savo iniciatyva gilinasi į valstybės teisinę sistemą ir mato save ne pasyvius demokratinių procesų stebėtojus, bet tampa demokratinių procesų dalyviais ir teisinės bazės kūrėjais. Privalome dalintis ne tik valstybės raidos sėkme, bet ir atsakomybe“, − tvirtina E. Pupinis. Pasak parlamentaro, piliečiai privalo suprasti, kad dalyvavimas kuriant teisinę valstybę yra ne tik teisė, bet ir visų mūsų pareiga.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Viktorija Chorna)

Seimo Peticijų komisijos vadovas atkreipia dėmesį, kad nors piliečiai savo pilietinę pareigą ir dalyvavimą demokratiniame valstybės valdymo procese įgyvendina per savo rinktus atstovus, tačiau siekiant tobulinti šalies teisinę sistemą labai svarbu išlikti aktyviems ir porinkiminiu laikotarpiu.

„Šaunu, kai apie teisinės sistemos problemas diskutuojama ne tik savo bendruomenėse, bet ir nuolat bendraujama ir bendradarbiaujama su į renkamąsias institucijas deleguotais atstovais. Taip pat labai svarbu naudotis ir kitais įtvirtintais demokratijos stiprinimo ir teisinės sistemos tobulinimo mechanizmais. Vienas iš jų – peticijos teisė. Jei manome, kad pakeitimai kurs teisingesnę ir patogesnę valstybę, tobulins jos valdymo sistemą ir turime minčių, kaip tą pasiekti, tai ir drąsiai siūlykime, diskutuokime ir įgyvendinkime. Blogiausia būna tada, kai liekame viskam abejingi“, − pabrėžia politikas.

Gyventojų peticijų sulaukia ir Seimas

Svarbu pažymėti, kad Seimui turi būti teikiami tik tokie kreipimaisi, kurių įgyvendinimui reikia priimti įstatymus ir kitus Seimo priimamus norminius teisės aktus.

Seimui adresuotus gyventojų kreipimusis nagrinėja iš Seimo narių sudaryta Peticijų komisija, kuri sprendžia kreipimosi pripažinimo peticija bei peticijų priėmimo nagrinėti klausimus, jas nagrinėja ir pateikia išvadas dėl peticijoje išdėstytų prašymų ar siūlymų tenkinimo.

Seimo Peticijų komisija, išnagrinėjusi peticiją, Seimo statuto nustatyta tvarka teikia išvadą Seimui. Seimui priėmus sprendimą tenkinti peticijoje pateiktus prašymus ar siūlymus, parengti atitinkamo teisės akto projektą pavedama Seimo komitetui ar komisijai, kuriems pagal kompetenciją priklauso nagrinėti atitinkamus klausimus. Parengti atitinkamo teisės akto projektą taip pat gali būti pasiūlyta Vyriausybei.

Išnagrinėjus peticiją, apie Seimo priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pranešama pareiškėjui ar jo atstovui.

Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento parengtos iliustracijos

Pagal patenkintas gyventojų peticijas parengti teisės aktų projektai svarstomi ir priimami pagal bendrą Seimo statute nustatytą tvarką.

Peticiją gyventojai gali pateikti Seimo interneto svetainėje, pasirinkę rubriką E. paslaugos (e. peticija) ir joje esančią rubriką E. kreipimasis (peticija), el. paštu [email protected], atvykus į Seimą arba paštu (Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius). Pareiškėjui būtina nepamiršti kreipimąsi pasirašyti raštu arba elektroniniu parašu.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]