Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui didinti gamintojų atsakomybę už aplinkos taršą

2023 m. rugsėjo 12 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienosSeimo nuotraukosSeimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 

Seimas po svarstymo pritarė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. visos plastikinių pakuočių atliekos Lietuvoje būtų perdirbamos.

Pasak pataisų iniciatoriaus Laisvės frakcijos nario Kasparo Adomaičio, šiuo metu pakuotę išleidęs gamintojas yra įpareigotas pusę jų perdirbti, tuomet jis nemoka aplinkos taršos mokesčio: „Dėl to visa perdirbimo sistema yra labai silpna, gamintojai nesirūpina, kad būtų surinkta kuo daugiau pakuočių iš vartotojų. Siūlau įvesti 100 proc. – gamintojas privalėtų susirinkti ir perdirbti visas pakuotes. Tikiuosi, kad tai privers gamintojus ieškoti kelių ir būdų, kaip susirinkti pakuotes – ar tai būtų depozito sistema, ar specialūs brūkšniniai kodai, ar kita, tai jau paliekama verslo atsakomybei, kaip jie nori elgtis.“

Seimo narys atkreipia dėmesį, kad gyventojai, ko gero, mano, kad jų rūšiuojamas plastikas yra perdirbamas. „Realybė yra tokia, kad surinktos pakuotės rūšiavimo konteineriuose blogesniu atveju dega taip, kaip nesenai degė „Ecoservisas“, o geresniu atveju jos sudeginamos kogeneracinėse deginimo jėgainėse. Matome, kiek jų esame pasistatę: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė K. Adomaitis.

Parlamentaras teigia, kad tik taip būtų sumažintas Lietuvos mokamas taršos mokestis Europos Sąjungai (ES): „ES Lietuvai jau yra įvedusi tokį mokestį, mes dabar jį mokame iš valstybės biudžeto, t. y. iš kiekvieno piliečio kišenės. Ši pareiga tiesiogiai nepaveikia tų, kurie plastikines pakuotes gamina ar naudoja savo produkcijai. Todėl tai niekaip neskatina jų pagaliau imtis veiksmų, kad pakuotės būtų perdirbtos. Jei, priėmus pataisas, dalies pakuočių vis dėl to nepavyktų perdirbti, tą mokestį mokėtų tie, kurie tų pakuočių daugiausiai pagamina ar naudoja savo produkcijai ir neperdirba“, – sakė K. Adomaitis.

Pasak Laisvės frakcijos nario, daugelyje Europos šalių tvarka yra gerokai griežtesnė – reikalaujama ne tik perdirbti plastiką ir taip taupyti plastiko mokesčius, bet ir naujas pakuotes gaminti iš jau perdirbto plastiko (į naujas pakuotes būtina įdėti perdirbto plastiko): „Mes einame šiek tiek paprastesniu verslui keliu. Pritarus šiam įstatymui, pavyzdžiui, jei verslas iš savo pakuotės pagamintų kad ir šiukšlių maišų, tai jau būtų laikoma tinkamu įstatymo įgyvendinimu.“

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisų projektui Nr. XIVP-2284(2) po svarstymo pritarė 111, nė vieno nebuvo balsavo prieš, susilaikė 9 Seimo nariai.

 

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]

       Naujausi pakeitimai - 2023-09-20 15:15
       Eglė Saulė Trembo