Seimas apsvarstė patikslintą kitų metų valstybės biudžeto projektą

2023 m. lapkričio 23 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas apsvarstė Vyriausybės patikslintą 2024 metų biudžeto projektą. Teisės aktas parengtas įvertinus gautus Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, kitų Seimo komitetų, Seimo komisijų, Seimo narių pasiūlymus, kurių vertė – per 1,377 mlrd. eurų, atsižvelgus į Valstybės kontrolės, įvertinus Lietuvos banko pastabas, svarstymo laikotarpiu Seimo priimtus teisės aktus ir siekiant patvirtinti 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, pagrindiniai prioritetai išlieka nepakitę: žmonių pajamų didinimas, krašto saugumo stiprinimas ir investicijų, kurios prisideda prie aukštesnės pridėtinės vertės, skatinimas.

 „Įvertinus turimas galimybes, teikiamas patobulintas 2024 metų valstybės biudžeto projektas, jame papildomos lėšos numatytos investicijoms į kelius, kultūros ir švietimo poreikiams bei žmonių pajamų didinimui“, – sakė ministrė. Skyrus papildomų išlaidų 2024 metų valstybės biudžeto deficitas padidės nuo planuotų 2,9 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Valdžios sektoriaus skola sieks 39,9 proc. BVP, pirmajame biudžeto projekte ji siekė 39,8 proc.

Patobulintame įstatymo projekte 2024 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudarys beveik 16,979 mlrd. eurų, t. y. 30 mln. eurų mažiau, kadangi siūloma mažinti gyventojų pajamų mokesčio dalį, tenkančią valstybės biudžetui, ir didinti gyventojų pajamų mokesčio pajamų dalį, tenkančią savivaldybių biudžetams. Šios lėšos būtų skirtos pedagoginių darbuotojų, vykdančių neformalųjį vaikų švietimą ir ikimokyklinį ar priešmokyklinį ugdymą, darbo užmokesčiui padidinti nuo 2024 m. sausio 1 d. ir nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., taip pat socialinių paslaugų plėtrai ir prieinamumui didinti.

2024 metų valstybės biudžeto asignavimai, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudarys apie 20,613 mlrd. eurų.

Pasak finansų ministrės, priimti tam tikri sprendimai dėl žmonių pajamų didinimo: „Pirmas argumentas – nuosekliai suvienodinant darbo užmokesčio didinimą, kadangi jau pristatant pirmąjį valstybės biudžeto projektą buvo įvardintos tam tikros viešojo sektoriaus darbuotojų grupės, kurioms numatytas sektorinis darbo užmokesčio didinimas. Tarp jų buvo įvardinti socialiniai darbuotojai, tačiau dalis socialinių darbuotojų darbo užmokestį gauna ne tiesiogiai per darbo užmokestį, bet per paslaugų pirkimą, per įkainį, todėl siūloma padidinti įkainį, kad nuosekliai augtų darbo užmokestis visiems socialiniams darbuotojams“.

G. Skaistė pažymėjo, kad Seimui svarstant spartesnio prokurorų darbo užmokesčio didinimo klausimą, svarstomas teisės akto pataisas, kuriomis siekiama suvienodinti įvairių komisijų socialines garantijas, teikiami atitinkami pakeitimai antrajame biudžeto projekte.

Žmonių pajamų didinimui papildomai siūloma skirti 8,6 mln. eurų:

4,7 mln. eurų – atlyginimų didinimui atvejo vadybininkams, bausmių vykdymo sistemos medikams;

2 mln. eurų – prokurorų darbo užmokesčiui ir komisijų socialinių garantijų suvienodinimui;

1,9 mln. eurų – atlyginimų didinimui Migracijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentuose.

Papildomai keliams 2024 metais siūloma skirti 157 mln. eurų: Vilniaus–Utenos kelio rekonstrukcijai – 40 mln. eurų (tiek lėšų tikimasi surinkti iš padidintos sunkiasvorių priemonių kelių rinkliavos, vadinamųjų vinječių), 117 mln. eurų papildomai numatoma skirti iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos, paimant lėšų iš vėlesnių metų šioje ES finansinėje perspektyvoje. Iš viso keliams kitais metais numatoma skirti 872 mln. eurų.

Krašto apsaugos ministerijai papildomai numatoma skirti 31,4 mln. eurų – šios lėšos bus gautos kaip kompensacija Lietuvai už paramą Ukrainai iš Europos taikos priemonės.

 Vyriausybė pritarė siūlymui įtvirtinti nuostatą, kad krašto apsaugos reikmėms bei dvigubos paskirties transporto ir kitos infrastruktūros, reikalingos priimančios šalies paramai, vystymuisi ar pritaikymui suteikiama teisė skolintis.

Papildomai 3,5 mln. eurų numatoma švietimui (iš jų 3 mln. eurų – neformaliam vaikų švietimui, 0,5 mln. eurų – pietryčių Lietuvos švietimo įstaigų infrastruktūrai modernizuoti).

Kultūrai papildomai siūloma skirti 4,2 mln. eurų, iš jų:

1,1 mln. eurų – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metų programai, Dainų šventei ir Lietuvos sezono Prancūzijoje renginių ciklui;

1 mln. eurų – valstybiniam kino finansavimui;

1,5 mln. eurų – Medijų rėmimo fondui;

250 tūkst. eurų – Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui nutolusios saulės elektrinės įsigijimui;

360 tūkst. eurų – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos priešgaisrinei sistemai atnaujinti.

Dar 13,8 mln. eurų siūloma skirti kitoms reikmėms: 10,4 mln. eurų – teisės aktų ir jų pakeitimų įgyvendinimui, iš kurių 4,6 mln. eurų – socialinėms savivaldybių paslaugoms, taip pat transporto lengvatoms vaikams, antstolių informacinės sistemos pakeitimui.

Finansų ministrė atkreipė Seimo narių dėmesį, kad Švietimo susitarimo įgyvendinimui, kuriame numatyta, kad dėstytojų darbo užmokestis kitų metų ketvirtąjį ketvirtį turėtų pasiekti 150 proc., mokytojų darbo užmokestis turėtų pasiekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, didinimui iš viso yra numatoma skirti 390,7 mln. eurų.

Antrajame biudžeto projekte sumažinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimai, skirti tikslinei dotacijai ugdymo reikmėms finansuoti. Šios lėšos paskirstytos savivaldybėms – iš jų biudžetų išlaikomų pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti, ir bus perskirstytos per gyventojų pajamų mokesčio dalį.

2024 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks apie 14,385 mlrd. eurų (14,522 mlrd. eurų – pirmajame biudžeto projekte) be Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Iš pastarųjų šaltinių numatoma gauti apie 2,487 mlrd. eurų pajamų.

Daugiausiai lėšų planuojama surinkti iš:

pridėtinės vertės mokesčio – per 6,647 mlrd. eurų;

gyventojų pajamų mokesčio – beveik 2,844 mlrd. eurų; (beveik 2,874 mlrd. eurų pirmajame biudžeto projekte);

pelno mokesčio – apie 1,811 mlrd. eurų;

akcizų – beveik 1,860 mlrd. eurų.

2024 m. valstybės biudžeto projektu planuojamos išlaidos sudarys beveik 20,613 mlrd. eurų kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis (20,502 mlrd. eurų pirmajame biudžeto projekto variante). Kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis numatoma, kad išlaidos viršys pajamas per 3,493 mlrd. eurų.  

Daugiausiai lėšų numatoma skirti:

socialinei apsaugai ir užimtumui – per 5,776 mlrd. eurų (beveik 5,772 mlrd. eurų pirmajame biudžeto projekte);

švietimui, mokslui ir sportui – beveik 2,859 mlrd. eurų (daugiau nei 2,879 mlrd. eurų pirmajame biudžeto projekte);

valstybės saugumui ir gynybai – per 2,187 mlrd. eurų (daugiau nei 2,155 mlrd. eurų pirmajame biudžeto projekte);

sveikatai – apie 1,428 mlrd. eurų;

žemės ir maisto ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, veterinarijai ir žemės tvarkymui – per 1,277 mlrd. eurų;

transportui ir ryšiams – beveik 1,255 mlrd. eurų (daugiau nei 1,094 mlrd. eurų pirmajame biudžeto projekte).

Po antrojo svarstymo Seimo nariai balsavimu paskyrė 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3128(2) priėmimo datą – gruodžio 5 d. Tam pritarė 79, prieš balsavo 4, susilaikė 29 Seimo nariai.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]