Seimas svarstys siūlymą papildyti ribojamąsias priemones, kuriomis siekiama užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus

2024 m. vasario 12 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Reaguodamas į karinę agresiją Ukrainoje ir siekdamas apsaugoti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus, 2023 m. balandžio 20 d. Seimas pritarė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymui. Jame apibrėžtas ribojamųjų priemonių turinys, subjektai, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, ar juos apibrėžiantys kriterijai, ribojamųjų priemonių taikymo pradžia ir pabaiga, jų peržiūra, ribojamųjų priemonių įgyvendinimo išimtys ir kitos nuostatos. 

Buvo numatyta, kad priimtas teisės aktas galios vienus metus – nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Siūloma įstatymo galiojimą pratęsti, jį papildant.

„Priežastys, dėl kurių jis buvo priimtas, nėra išnykusios. Priešingai, agresija tęsiasi, žūsta ir yra žudomi civiliai, atakuojama civilinė infrastruktūra, todėl, reaguodami į besitęsiantį karą, taip pat į tai, kad šie veiksmai, be abejo, daro dramatišką poveikį ne tik Ukrainos saugumui, bet ir Europos saugumui ir mūsų saugumui, teikiame šį įstatymo projektą, kuriuo siekiama trijų tikslų. Pirmas yra metams pratęsti įstatymo galiojimo laiką iki 2025 m. gegužės 2 dienos“, – pristatydamas projektą Nr. XIVP-3461 sakė užsienio reikalų viceministras Jonas Survila.

Atsižvelgiant į Lietuvos specialiųjų tarnybų informaciją dėl suaktyvėjusios Baltarusijos specialiųjų tarnybų veiklos pasinaudojant savo piliečiais, siūloma įstatyme nustatyti tam tikras papildomas priemones Baltarusijos piliečių vykimui per Europos Sąjungos sieną į Lietuvą.

„Įstatymą siūloma papildyti, kad Šengeno vizą turintiems Baltarusijos Respublikos piliečiams vykstant per sieną, būtų papildomai vertinamos rizikos dėl jų atvykimo keliamos grėsmės, ir, prireikus, atliekamas išsamesnis patikrinimas. Papildžius įstatymą, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai ir toliau bus traktuojami skirtingai, jų atžvilgiu bus taikomos skirtingos priemonės. Be abejo, yra numatytos išimtys Europos Sąjungos piliečių šeimos nariams, vežėjams, diplomatams ir atvykstantiems dėl humanitarinių priežasčių“, – sakė J. Survila.

Siekiant teisinio aiškumo ir efektyvesnio ribojamųjų priemonių įgyvendinimo, projektu siūloma patikslinti galiojančio įstatymo 3 straipsnio 6 dalį, susijusią su draudimu Rusijos piliečiams įsigyti nekilnojamą turtą. Ribojamoji priemonė būtų taikoma juridiniams asmenims, kurių naudos gavėjai yra Rusijos Federacijos piliečiai, neatsižvelgiant į tai, ar jie turi leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje. Taip pat  siūloma atsisakyti nuorodos į Konkurencijos įstatymą dėl kontroliuojamo juridinio asmens, o juridinių asmenų teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą riboti įvertinus, ar Rusijos Federacijos pilietis yra konkretaus juridinio asmens naudos gavėjas pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą. Ši ribojamoji priemonė nebūtų taikoma, kai Rusijos Federacijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgytų paveldėjimo būdu.

Projektui po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomu – Užsienio reikalų komitetas. Projektą svarstyti Seimo posėdyje numatoma pavasario sesijoje.

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuras

El. p. rsv@lrs.lt