Graikijos Respublikos Prezidentės Katerinos Sakelaropulu (Katerina Sakellaropoulou) kalba Seimo posėdyje

2022 m. birželio 9 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Gerbiamoji Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, vos prieš keletą minučių turėjau labai emocingą momentą, kuomet Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė man parodė istorinę Lietuvos Respublikos Seimo salę, tai yra Kovo 11-osios salę, kurioje Lietuva paskelbė savo nepriklausomybę. Iš tiesų tos salės svarba yra labai didelė. Ji svarbi ne tik jums, Lietuvai, bet ir visai Europai.

Tad, gerbiamoji Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, ponios ir ponai, nuoširdžiai dėkoju už suteiktą garbę ir šiltą priėmimą. Džiaugiuosi, kad mano vizitas sutampa su 100-osiomis Graikijos ir Lietuvos diplomatinių santykių metinėmis. Man ypač malonu susitikti su Seimo Pirmininke moterimi. Nors dar daug ką reikia nuveikti, ponia Pirmininke, moterų užimamos vadovaujamos pareigos yra teigiamas pokytis ir politikoje, ir visuomenėje.

Šis vizitas, šis oficialus vizitas, patvirtina darnius mūsų šalių santykius ir puikų bendradarbiavimą padidėjusios įtampos ir daugybės iššūkių, kurie tapo išbandymu pokario pasiekimams Europoje ir visame pasaulyje, akivaizdoje. Krizės ir dažnai nenuspėjami įvykiai trikdo įprastus šiuolaikinio gyvenimo įpročius ir kelia visuotinį nežinomybės jausmą. Įsivyrauja naujos aplinkybės ir valstybėms bei viršnacionalinėms organizacijoms tenka susivienyti ir tiesiogiai bei veiksmingai bendradarbiauti, kad išspręstų problemas, kurios, kaip įrodyta, peržengia valstybių sienas.

Karas Ukrainoje, pandemija, energetikos krizė, klimato kaita, ekonominė nelygybė ir migracijos bei pabėgėlių problemos nepaiso jokių sienų suvaržymų. Aktyvėja tarpusavio sąveika. Europos Sąjungai reikia tarptautinio koordinavimo ir drąsių iniciatyvų, kad ji išliktų klestinčia ir teisinga, atsparia ir sanglauda grindžiama bendruomene. Ši skaudžių patirčių seka užlieja tautas pesimizmu, griaunančiu net tvirčiausius pamatus ir užtikrintumą. Istorija rodo, kad net pačios racionaliausios mūsų prognozės yra klaidingos, todėl ateityje nelieka laiko ir erdvės sklandžiam perėjimui ir apmąstymams, kurie įmanomi tik taikos ir saugumo laikais.

Mūsų bendras Europos kursas nesiremia griežtai linijine logika – jis kupinas nuolatinių netikėtumų ir posūkių. Susiduriame su daugybe iššūkių Europos kaimynystėje. Jų kulminacija – brutali Rusijos invazija į Ukrainą praėjus 48 metams po paskutinės Turkijos invazijos į Europos teritoriją – Kiprą.

Graikija nuo pat pirmos akimirkos tvirtai ir ryžtingai pasmerkė neteisėtą Rusijos išpuolį prieš Ukrainą. Kartu su savo partneriais raginome Rusiją gerbti tarptautinę teisę, šalies teritorinį vientisumą ir nuo neišprovokuoto neapsakomo masto niokojimo kenčiančius jos gyventojus. Tūkstančiai aukų ir karo žiaurumai, taip pat nepataisoma žala infrastruktūrai verčia prisiminti vienus baisiausių kada nors žmonijos istorijoje įvykdytų nusikaltimų. Nepriklausomos šalies nacionalinio suvereniteto pažeidimas, karinių priemonių naudojimas siekiant užginčyti teritorinio vientisumo principą ir grasinimai panaudoti masinio naikinimo branduolinius ginklus ne tik šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę ir mūsų bendras vertybes bei principus – tai bandymai kėsintis į pokario taikos ir pažangos pasiekimus ir sugrąžinti tamsiausius istorijos momentus, kai galingesnės valstybės jėga primetė savo valią silpnesniesiems.

Siaubingas Rusijos išpuolis yra ne tik nepriimtinas karo aktas prieš suverenią ir nepriklausomą valstybę, bet ir platesnės, grėsmingos, revizionistinės ir autoritarinės pozicijos, nukreiptos prieš liberaliąją demokratiją, dalis. Šiomis aplinkybėmis Rusijos pašalinimas iš Europos Tarybos rodo jos valstybių narių ištikimybę savo moraliniam ir dvasiniam palikimui.

Ukrainos klausimas yra susijęs ne tik su Ukrainos žmonėmis, kurie didvyriškai kovoja mokydami mus patriotizmo ir pasiaukojimo. Jis aktualus mums visiems, kurie ir toliau liekame tvirtai įsipareigoję humanizmui, taikai ir tautų pažangai. Šiandien mes visi esame ukrainiečiai, visomis įmanomomis priemonėmis prisidedame prie jų kovos ir dalinamės jų didžiuliu skausmu bei kančiomis.

Pastarųjų metų pasaulio ekonomikos krizė, išaugusi nelygybė ir padidėjęs nestabilumas lėmė populizmo ir atsiskyrimo tendencijų plitimą net ir Europos Sąjungoje. Atstovaujamoji demokratija buvo smarkiai kritikuojama kaip elito konstruktas, neatsižvelgiantis į žmonių interesus ir į realų atstovavimą jiems. Neliberaliosiose demokratijose neginčijama tautos valia ir skirstymas į draugus ir priešus lemia mažumų ir teisinės valstybės institucijų priespaudą. Šalyse, kuriose nesilaikoma teisinės valstybės principų, o vykdomoji valdžia dažnai kišasi darydama neigiamą poveikį žodžio laisvei, ypač rašytinei spaudai ir žiniasklaidai, teismų nepriklausomumui, nesilaikoma Bendrijos teisyno nuostatų.

Europos savimonės ir tapatybės silpnėjimas, euroskepticizmas ir priešinimasis pagrindiniams Europos principams ir vertybėms slypi antrame plane. Tačiau demokratija nesibaigia laisvais rinkimais ir atstovų valstybei valdyti išrinkimu. Tai nuolatinė būtinybė užtikrinti, kad žmonės galėtų laisvai ir atsakingai reikšti savo valią. Tai būtinybė užtikrinti teisingumą ir užkirsti kelią savivalei. Svarbiausia mūsų laikmečio kova – ginti politinę laisvę, teisinę valstybę ir jos teikiamas garantijas.

Dėl pandemijos susidūrėme su neįprasta kritine padėtimi. Kadangi COVID-19 buvo labai užkrečiamas ir pasižymėjo dideliu mirtingumu, jis paralyžiavo socialinę aplinką ir ekonomiką bei sujaukė žmonių profesinį gyvenimą. Labai nukentėjo žmonių santykiai, pasireiškė psichikos sveikatos problemos, taip pat rimtas šalutinis COVID-19 poveikis. Teisės srityje visuomenės sveikatos krizė lėmė daug pokyčių. Būtinybė apsaugoti visuomenės sveikatą pateisino didelius asmens laisvių suvaržymus. Viršesnis viešasis interesas žymi naują vyraujančią tendenciją teismų jurisprudencijoje. Individualizmas užleidžia vietą bendrajam gėriui, o valstybė ir valstybės tarnyba ir vėl tampa mūsų laisvės garantu. Mokslas ir skiepai padėjo mums susigrąžinti pandemijos metu netektus gyvenimo įpročius. Žmonija susidūrė ir vis dar susiduria su egzistencinėmis problemomis, nes gėris, tai yra visuomenės sveikata, kuriam iškyla pavojus, yra neatsiejamas saugumo ir socialinės sanglaudos dalis. Ši skausminga COVID-19 patirtis turėjo padėti mums tapti stipresniems ir vieningesniems, tinkamai pasirengusiems spręsti panašias situacijas ateityje.

Tas pats pasakytina ir apie klimato kaitą, kuri jau prasidėjo ir į kurią turime nedelsiant reaguoti kartu su dėl karo Ukrainoje kilusiomis energetinėmis problemomis. Kaip jau nurodė ekspertai, kalbame apie pasaulinio masto klimato krizę, kuri daro įtaką visiems mūsų gyvenimo aspektams. Tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis iškyla su klimato kaita susijusio teisingumo sąvoka ir moralinė atsakomybė ne tik šiai, bet ir būsimoms kartoms. Kartu su klimato kaita kilo neatidėliotinas poreikis ir viltis sukurti naują, tvirtą ekologinę sąmonę.

Šių laikų iššūkiai kyla dėl daugialypių krizių ir neišvengiamai skatina kurti naują XXI amžiaus Europos tapatybę kintančiame ir neapibrėžtame pasaulyje. Tai apima ir suponuoja bendros užsienio ir gynybos politikos plėtojimą Europos Sąjungoje. Stipresnė, strategiškai savarankiška, papildanti NATO Europa yra esminis pasaulinio ir transatlantinio saugumo veiksnys, tačiau kartu būtina politiškai gilinti Europos Sąjungą ir padaryti ją stipresnę, vieningesnę, peržiūrint jos steigimo sutartis, siekiant apsaugoti jos pagrindines vertybes nuo jų niekintojų. Taip pat negalima kultūros ar religijos įvairovės vardan Europos žemėje toleruoti žmogaus orumą ir lyčių lygybę paminančių apraiškų. Mūsų sambūvis klesti dėl pliuralizmo ir tolerancijos tarp skirtingų įsitikinimų ir tapatybių, kurių kiekviena ieško savo vietos viešojoje erdvėje.

Europos Teisingumo Teismas neseniai pabrėžtinai pareiškė, kad teisinės valstybės principas prilygsta Europos konstitucinei tapatybei, kitaip tariant, jis yra ne tik mūsų vertybių pagrindas, bet ir pagrindinis principas aiškinant ir sprendžiant ginčus. Europos Sąjunga visų pirma yra teisės ir, leiskite man pridurti, teisingumo sąjunga. Be to, siekiant užtikrinti liberaliosios demokratijos stabilumą būtina užtikrinti materialines sąlygas, apsaugoti pažeidžiamus asmenis, ypač globalizacijos amžiuje, ir mažinti nelygybę. Solidarumas ir lygybė bei viešojo intereso akcentavimas padeda kiek tai įmanoma sušvelninti stiprius krizių padarinius visose srityse, įskaitant visuomenės sveikatos, aplinkos, migrantų ir pabėgėlių politikos sritis. Visuomenei reikia sąžiningos viešosios politikos, kad jos branduolys išliktų nepažeistas.

Ponios ir ponai, gerbiamieji Seimo nariai, gyvename istoriniais laikais. Geopolitinis laikmetis tapo toks įtemptas, kad net sunku suvokti vykstančius tektoninius pokyčius ir nuspėti ateitį. Dėl nuolat greitėjančio mūsų epochos tempo turime išlikti budrūs ir iniciatyvūs, kad nepatektume į keblią padėti ir netektų spręsti opių problemų joms jau prasidėjus. Šiuolaikinėse rizikos visuomenėse politikų neveiklumas brangiai kainuoja piliečiams ir sukelia daugialypį poveikį ir jis dažnai tampa nebevaldomas. Pasaulinių problemų negalima išspręsti izoliacionizmu ir užsisklendimu, bet skatinant valstybių ir tarptautinių organizacijų sąveiką. Tai ypač pasakytina apie mūsų žemyną – Europą, kuri nepaisant problemų net ir šiandien išlieka pažangiausiu pasaulio kraštu. Dėkoju.