Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

KŽPK pirmininkas D. Gaižauskas – po publikacijų apie galimą advokatų sekimą: „Negalime nereaguoti...“

2019 m. birželio 6 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Po išplatintos žinios, kad vykdant Kriminalinės žvalgybos įstatymą gali būti pažeidžiamos žmogaus teisės, Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija pradėjo tyrimą ir susitiko su Advokatų tarybos pirmininku Ignu Vėgėle, Advokatų tarybos nariu Remigijumi Merkevičiumi, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi Žydrūnu Bartkumi ir jo pirmuoju pavaduotoju Jovitu Raškevičiumi.

Kreipdamasi į komisiją Lietuvos advokatūra tvirtina, kad „...nacionalinis teisinis reglamentavimas ir jo taikymo praktika lemia, jog asmeniui, kuris nėra susijęs nusikaltimu ar jo duomenų tvarkymas nėra būtinas nusikaltimams atskleisti, neturi jokių veiksmingų galimybių pasinaudoti teise patikrinti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir teisminiu keliu apginti teises, jeigu jos buvo pažeistos.“

 

 

Specialiųjų tyrimų tarnyba išsakė ir pagrindė argumentais savo poziciją dėl Lietuvos advokatūros teiginių, apibendrino kriminalinės žvalgybos vykdymo ir kontrolės principus bei pabrėžė pagrindinius akcentus:

-įstatymuose yra įtvirtinta kriminalinės žvalgybos daugiapakopė kontrolės sistema, kuri realiai veikia;  

-duomenys apie kriminalinės žvalgybos mastą ne kartą yra pateikti viešai;

-kriminalinės žvalgybos veiksmai visais atvejais atliekami tik turint pakankamai informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką;

-kriminalinė žvalgyba yra vykdoma tik tuo atveju, kai kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens ar valstybės interesus;

-asmeniui, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, tačiau gauta informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas, bet atsirado teisinių neigiamų pasekmių, turi būti pateikti kriminalinės žvalgybos metu apie jį surinkti duomenys;

-kriminalinės žvalgybos metu yra naudojama tik tokia informacija, kuri yra susijusi su padarytų, daromų ar planuojamų daryti nusikalstamų veikų atskleidimu;

-vykdant kriminalinę žvalgybą visais atvejais yra užtikrinama asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga.

 

Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. Olga Posaškova)

 

Akivaizdu, kad siekiant žmogaus teisių užtikrinimo kriminalinėje žvalgyboje, būtina stebėti, kaip vykdomi šią veiklą reglamentuojantys teisės aktai, o prireikus inicijuoti jų pakeitimus, kuriais būtų užtikrintas tinkamas Europos Sąjungos teisės aktų bei Europos žmogaus teisių konvencijos įgyvendinimas.

Komisija numato artimiausiu metu susitikti su Generalinės prokuratūros ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovais. Patikrinusi visą informaciją, komisija pateiks savo vertinimus ir išvadas dėl visuomenės informavimo priemonėse išplatintos informacijos.

 

Daugiau informacijos:

Komisijos pirmininkas Dainius Gaižauskas, tel. (8 5) 239 6620

       Naujausi pakeitimai - 2019-06-06 10:11
       Jolanta Anskaitienė