Žmogaus teisių komiteto pranešimas: „Vykdant institucinę pertvarką trūksta socialinio dialogo“

2019 m. birželio 26 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Žmogaus teisių komitetas birželio 26 d. posėdyje svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl neįgalių vaikų situacijos vykdant institucinę pertvarką. Šis klausimas buvo iškeltas reaguojant į realiai kylančias problemas, kai globos namai yra uždaromi, o paslaugų bendruomenėje nepakanka.

Remiantis Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2018 metų veiklos ataskaita, kontrolieriaus įstaigoje gauti kreipimaisi ir atlikti tyrimai rodo, kad savivaldybėse išlieka aktuali paslaugų vaikams su negalia ir jų šeimoms trūkumo problema, šeimoms nesuteikiamos jų pageidaujamos ar joms reikalingos paslaugos, taip pat neretai paslaugų poreikis yra identifikuojamas arba jos pradedamos teikti pavėluotai, šeimai jau atsidūrus krizinėje situacijoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kai kurie vaikai patiria sunkias kompleksines negalias ir jiems yra būtina nuolatinė profesionali medicininė priežiūra, kuri negali būti užtikrinta gyvenant šeimoje.

Komiteto nariai išklausė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, vaikus su negalia auginančių šeimų organizacijų, profesinių sąjungų, globos namų administracijos atstovų nuomones. Globos namų „Šaltinis“ direktoriaus Regimanto Dirmeikio teigimu, sunku surasti paslaugų kokybę, kai nežinoma siekiamybė. Pasak direktoriaus, globos namuose „Šaltinis“ yra prižiūrimi 24 sunkią negalią turintys vaikai. Pagal dabar vykdomos institucinės pertvarkos tendencijas, sunkios būklės mergaitė jai reikalingų paslaugų turėtų laukti 1,5 metų. Taigi institucinė pertvarka privalo būti vykdoma pamatuotai, vertinat konkrečias individualias situacijas.

Diskusijos iniciatorius komiteto narys Justas Džiugelis išreiškė nuostabą, kad savivaldybės nėra pakankamai atviros institucinei pertvarkai ir jos tikslams. Į tai Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė atsakė, kad institucinės pertvarkos procese trūksta aiškumo, paskaičiavimų ir geros vadybos – tai ir sukelia sunkumus užtikrinant sklandų perėjimą nuo gyvenimo institucijoje prie į individualius šeimos ir vaiko poreikius orientuotų globos ir paslaugų modelių. Tam pasiekti būtina laikytis integruoto požiūrio į paslaugų planavimą ir teikimą. Sprendžiant paslaugų teikimo neįgaliems vaikams užtikrinimo klausimą, labai svarbu, kad paslaugos, reikalingos konkrečiam vaikui, būtų suderinamos su švietimo, sveikatos priežiūros ir kitais vaiko poreikiais. Remiantis Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2018 metų veiklos ataskaita, praktikoje tai nėra visada užtikrinama.

Taigi komiteto nariai, išklausę nuomones, priėjo prie išvados, kad nei valstybės institucijos, nei savivaldybės neturi aiškių konkrečių paskaičiavimų, kiek reikia lėšų situacijai spęsti, kad būtų tenkinami individualūs negalią turinčių vaikų ir juos auginančių šeimų poreikiai, nėra suformuluota aiški siekiamybė, trūksta socialinio dialogo tarp ministerijų, pertvarkomų globos namų, savivaldybės ir šeimų, auginančių negalią turinčius vaikus.

Komitetas nusprendė, gavus informaciją apie lėšų paskirstymą ir realų jų poreikį institucinės pertvarkos procesui, rengti jungtinį posėdį kartu su Neįgaliųjų teisių komisija bei Socialinių reikalų ir darbo komitetu. Taip bus  siekiama optimaliai spręsti institucinės pertvarkos uždavinius ir užtikrinti vaikų su negalia bei papildomos globos reikalingų vaikų problemas.

Daugiau informacijos:

Seimo kanceliarijos Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809