Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Europos reikalų komitetas: Europos Komisijos pasiūlymas dėl direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje neprieštarauja subsidiarumo principui

2021 m. sausio 11 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Sausio 8 d. Seimo Europos reikalų komitete (ERK) pakartotinai buvo svarstytas Europos Komisijos 2020 m. spalio 28 d. pateiktas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje. Pasiūlymo tikslas – įvesti minimalius kriterijus, kurių dėka minimalaus atlygio už darbą sistemos nacionalinėse valstybėse taptų veiksmingesnės. Siūloma direktyva sukuria sistemą, kad pagerėtų minimaliojo darbo užmokesčio deramumas ir padidėtų darbuotojų galimybės gauti minimaliojo darbo užmokesčio apsaugą ES. Įvertinęs visas aplinkybes ERK nutarė, kad Pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui ir pritarė Lietuvos Respublikos pozicijai.

Diskusijos metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pristatė atnaujintą Lietuvos Respublikos poziciją dėl Pasiūlymo, kurioje nebeįžvelgiamas prieštaravimas subsidiarumo principui, tačiau siekiama susiderėti dėl Lietuvai palankesnio direktyvos taikymo. Savo palaikymą Pasiūlymui išsakė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai argumentuodami, kad Pasiūlyme numatytos kontrolės, socialinių partnerių stiprinimo priemonės, socialinio dialogo, kolektyvinių sutarčių sudarymo skatinimas padės užtikrinti, jog Lietuvos darbuotojams būtų mokamas deramas atlyginimas, mažės socialinė atskirtis, daugiau nekvalifikuotų darbuotojų įsitrauks į darbo rinką, mažės emigracija, „vokelių“ dalis darbuotojų atlyginimuose bei „šėšėlis“, augs valstybės, savivaldybių ir sąžiningo verslo pajamos.

Pasiūlymas buvo perduotas svarstyti Seimo Biudžeto ir finansų, Ekonomikos, Socialinių reikalų ir darbo, taip pat Žmogaus teisių komitetams, kurie įvertinę Pasiūlymo atitikimą subsidiarumo principui ir Lietuvos Respublikos poziciją, pateikė išvadas Europos reikalų komitetui.

Europos reikalų komitetas

pažymėdamas, kad daugelis darbuotojų ES nėra apsaugoti deramu minimaliuoju darbo užmokesčiu; suprasdamas, kad Pasiūlymu siekiama skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio visose valstybėse narėse, nes valstybėse narėse, kuriose kolektyvinių derybų aprėptis yra plati, mažai uždirbančių darbuotojų dalis yra mažesnė, mažesnė darbo užmokesčio nelygybė ir didesnis minimalusis darbo užmokestis, skirtingai nei valstybėse narės, kuriose minimalusis darbo užmokestis yra nustatytas teisės aktais;

išnagrinėjęs Seimo Teisės departamento ir Teisingumo ministerijos išvadas dėl Pasiūlymo;

susipažinęs su Seimo komitetų išvadomis;

laikydamasis nuomonės, kad minimaliojo darbo užmokesčio padidinimas, nustatytas vadovaujantis pagal šią iniciatyvą nustatytais nacionaliniais kriterijais, pagerins valstybių biudžetų balansą (mažiau nei 0,1 proc. BVP), o poveikis administracinei naštai bus nedidelis, nes siekiama sustiprinti jau veikiančias institucijas ir procedūras;

atkreipdamas dėmesį į tai, kad skurdas ir nelygybė Lietuvoje išlieka vienais didžiausių rodiklių ES, o  kolektyvinių derybų apimtis yra tik  apie 20 procentų, o Pasiūlymu, siekiama pagerinti darbo sąlygas ir sumažinti dirbančiųjų skurdą nustatant  būtiniausių standartų sistemą;

manydamas, kad padidinus minimalųjį darbo užmokestį sumažėtų darbo užmokesčio nelygybė, sumažėtų dirbančiųjų skurdas, o vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas sumažėtų;

įvertinęs, kad Pasiūlymas nepaneigia valstybių narių pasirinkimo minimalų darbo užmokestį nustatyti teisės aktais arba skatinti minimalią algą nustatyti kolektyvinėmis sutartimis nutarė, kad Pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui ir pritarė Lietuvos Respublikos pozicijai, atverdamas kelią tolesnėms Vyriausybės deryboms dėl Pasiūlymo.

 

Kai direktyva bus priimta, valstybės narės per dvejus metus jos nuostatas turės perkelti į savo nacionalinės teisės aktus.

Lietuvoje darbo užmokestį reglamentuoja Darbo kodekso 141 straipsnis. Minimalų valandinį atlygį (MVA) ir minimaliąją mėnesinę algą (MMA) tvirtina Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Šiuo metu Lietuvoje MMA yra 642 eurai. Jei būtų pritarta direktyvai,  Lietuvoje MMA turėtų būti 738 eurai.

 

Daugiau informacijos:

Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Agnė Grigienė, tel. (8 5) 239 6830

 

 

       Naujausi pakeitimai - 2021-01-11 08:59
       Jolanta Anskaitienė