Ateities komitete tęsiasi Lietuvos intelektualinio savarankiškumo forumas: koks santykis tarp nacionalinių interesų ir Europos Sąjungos reikalų?

2021 m. kovo 4 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Ateities komitete tęsiasi „Lietuvos intelektualinio savarankiškumo“ virtualių diskusijų ciklas. Ketvirtajame forume, kovo 3 d., svarstyti Lietuvos ir Europos Sąjungos  santykių probleminiai aspektai: ES yra Lietuvos vidaus ar užsienio politikos „reikalas“? ES – tarptautinė organizacija ar kažkas daugiau? Jeigu ES turi savo užsienio politiką, tai ar gali ji pati būti užsienio politika? Galbūt Lietuvai reikalingas ES reikalų ministras? Ar Lietuva, būdama ES dalimi, turėtų išsaugoti savo užsienio politiką? Nuo šių klausimų atsispirta svarstant tolesnę Lietuvos ir ES santykių raidą.

Panašūs klausimai  jau buvo nagrinėjami prieš 15–20 metų, kai Lietuva rengėsi stoti į Europos Sąjungą, ir 2012–2013 m. laikotarpiu, kai pusmetį pirmininkavome ES Tarybai. Kaip tuomet, taip ir šiandien, pasitelktos panašios koncepcijos ryšiui su ES apibūdinti. Žvelgiant iš Lietuvos valstybės pozicijų, mūsų užsienio ir ES reikalai yra betarpiškai susiję. Taigi idėja, kad Lietuvai gali būti reikalingas ES reikalų ministras neturi pagrindo – šalyje visi ministrai yra ir ES ministrai savo kompetencijos ribose. Daugiau lemiantis veiksnys – kas koordinuoja politiką šalies viduje: Vyriausybė su premjeru ar Užsienio reikalų ministerija.

Esminė diskusijos ašis tapo Lietuvos nacionalinių interesų ir ES interesų derinimo tema: ar Lietuva turėtų ieškoti būdų, kaip pasiimti daugiau naudos iš ES formato savo nacionalinio turinio raiškai, ar vis dėlto žiūrėti į ES kaip į siektiną bendrą gėrį? Apsisprendimas ir akcentų išsigryninimas  yra ypač svarbus veiksnys, nes gebėjimas žiūrėti į ES, kaip į bendrą, integruotą visumą nebūtinai sutampa su nacionaliniais interesais. Lietuva apskritai vis dar nėra išsigryninusi savo nacionalinių interesų, kurie kinta po kiekvienų Seimo rinkimų. Tai iš dalies lemia dabartinį ES ir Lietuvos santykių pobūdį – inertišką ir sąlyginai pasyvų.

Valstybės vis dar išlieka svarbiausiais veikėjais ES, tarp jų yra ir Lietuva. Visoms valstybėms ES užtikrina tarpvalstybinį susikalbėjimą, nors ir iš dalies riboja savarankiškumą teisės hierarchijos sistemoje. Paradoksaliai tai iš dalies ir stiprina šalį, nes valstybės mokosi vienos iš kitų gerųjų praktikų, mūsų biurokratija pamatė save santykyje su ES institucijomis,  o tai leido gerokai patobulinti valstybės viešąsias paslaugas. Srityse, kur ES reguliavimo įtaka yra didžiausia, pasiekiami geriausi rezultatai. Nepaisant pozityvių pokyčių viešajame administravime, politinių santykių lygmenyje išlieka tam tikra stagnacija.

Forumo dalyviai akcentavo, kad buvimas ES silpnina nacionalinius parlamentus vyriausybių stiprėjimo sąskaita, kadangi pastarosioms tenka įgyvendinti ES formuojamą politiką. Tuomet Lietuvos parlamento santykis su ES išlieka itin formalus ir biurokratiškas, apsiribojantis formaliais dokumentais. Viešojoje erdvėje keliami šalies atstovavimo ES klausimai tampa išvestiniai. Taigi nėra svarbu, kas atstovauja, bet būtina kelti klausimus, kaip atstovauja, kaip atlieka koordinacinį vaidmenį. Šiuo atžvilgiu šalyje vis dar nėra strategijų sisteminio požiūrio ir veikimo.

Įžvalgomis apie šalies suverenumo  ir ntelektualinio savarankiškumo perspektyvas ES Ateities komiteto surengtame forume dalijosi Prezidento vyriausioji patarėja ambasadorė Asta Skaisgirytė, Ministrės Pirmininkės patarėjas Darius Žeruolis, Vilniaus niversiteto (VU) Teisės fakulteto lektorė dr. Deimilė Prapiestytė, ambasadorius ypatingiems pavedimams Raimundas Karoblis, ambasadorius prof. Vytautas Ališauskas, VU Tarptautinių santykių ir poltikos mokslų instituto (TSPMI) Jean Monnet prof. Ramūnas Vilpišauskas, ambasadorius ypatingiems pavedimams  Linas Antanas Linkevičius, Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė, VU TSPMI prof. dr. Gediminas Vitkus, politologė Ieva Giedraitytė, ambasadorius, Europos Komisijos Vertimų tarnybos vadovas Rytis Martikonis, Lietuvos Nepriklaussomybės Akto signataras Petras Vaitiekūnas ir kiti virtualios diskusijos dalyviai.  Renginį moderavo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata.

Seimo interneto svetainės Youtube paskyroje galite peržiūrėti visą įvykusios diskusijos ĮRAŠĄ.

Ateities komiteto biuras

Tel. (8 5) 239 6950

El. p. [email protected]