Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija: e. balsavimas palengvintų balsavimo procedūrą ir paskatintų diasporą balsuoti

2021 m. balandžio 26 d. pranešimas žiniasklaidai

Balandžio 23 d. nuotoliniu būdu posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė dvi rezoliucijas, kuriose Seimui, Vyriausybei, Užsienio reikalų ministerijai pateikė savo siūlymus:

„Dėl balsavimo internetu rinkimuose įgyvendinimo“;

„Dėl konsulinių paslaugų teikimo“.

 „Jūs, pasaulio lietuviai, esate mūsų akys ir vedliai“, ­– tardamas sveikinimo žodį kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas dr. Žygimantas Pavilionis, praėjusią kadenciją pats dirbęs šioje komisijoje. Jis pasidžiaugė, kad Lietuva steigia savo ambasadas Pietų Korėjoje ir Australijoje, stiprina administracinius gebėjimus ambasadose Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje, didesnį dėmesį skirdama ekonominiam bendradarbiavimui stiprinti, ir pakvietė diasporą ta kryptimi dirbti kartu.

„Lietuva yra pažangi ir moderni valstybė, šiuo metu užimanti ketvirtą vietą pasaulyje pagal globalų kibernetinio saugumo indeksą“, – kalbėjo komisijos narys, teisininkas, duomenų apsaugos ekspertas iš Niujorko Gediminas Ramanauskas, pristatydamas komisijos siūlymus dėl internetinio balsavimo. Jo nuomone, diaspora nori vis aktyviau dalyvauti politikoje, socialiniame ir kultūriniame Lietuvos gyvenime, išrinkti atsakingus atstovus į svarbiausias institucijas. 2020 m. Seimo rinkimuose dalis užsienio lietuvių to padaryti negalėjo dėl pandemijos uždarytų diplomatinių atstovybių, ir tai sudaro prielaidas siekti e. balsavimo galimybių bent užsienyje gyvenantiems rinkėjams.      

Posėdyje dalyvavęs Seimo darbo grupės Lietuvos Respublikos rinkimų sistemos analizei atlikti ir reikalingų įstatymų projektams parengti vadovas Andrius Vyšniauskas informavo, kad jo vadovaujama darbo grupė šių metų rugsėjo 10 d. Seimo valdybai pateiks Rinkimų kodekso projektą, kuriame bus ir internetinio balsavimo reglamentavimas. Tikimąsi Seimo III (rudens) sesijoje šį dokumentą priimti. A. Vyšniausko nuomone, internetinio balsavimo platformos sukūrimas ir testavimas užtruks keletą mėnesių, todėl realu tikėtis, kad internetinio balsavimo įrankiai bus išbandyti Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje 2024 m. rinkimuose į Europos Parlamentą, Prezidento rinkimuose ir Referendume dėl pilietybės išsaugojimo. Labai svarbu įveikti kibernetinio saugumo, asmenų identifikavimo ir rinkimų skaidrumo iššūkius, kad galėtume pasitikėti internetinio balsavimo sistema.

Estijos Rygikogo Finansų komiteto pirmininkas, Estijos ­­ir Lietuvos parlamentinės grupės pirmininkas, e. Estonia pagalbos grupės narys Erkis Savisaaras (Erki Savisaar) pristatė komisijai Estijos e. balsavimo gerąją praktiką: Estija 1989 m. kiekvienam piliečiui suteikė unikalų kodą; 2002 m.­ – asmens tapatybės korteles, kurios leido estams pasirašyti elektroninius dokumentus; 2005 m. įvedė e. balsavimo platformą. Šiuo metu jau yra praėję trys rinkimų ciklai Estijoje. Paskutiniuose rinkimuose, kurie vyko 2020 m. rudenį, elektroniniu būdu balsavo 46,7 proc. rinkėjų. Šis skaičius palaipsniui auga, estai pasitiki e. balsavimo platforma, tačiau politinio aktyvumo didėjimas nestebimas. E. Savisaaro nuomone, kibernetinio saugumo, balsavimo anonimiškumo užtikrinimas yra tie iššūkiai, su kuriais Estijai pavyko sėkmingai susidoroti. Kiekvieniems rinkimams Estija parengia naujas e. balsavimo versijas, o ateityje planuoja sukurti ir mobilias e. balsavimo programėles.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė trumpai pristatė atliktą darbą siekiant  įgyvendinti 2020 m. birželio 30 d. priimtas Seimo rinkimų įstatymo pataisas, suteikiančias e. balsavimo galimybę Lietuvos piliečiams, gyvenantiems užsienyje, ir apgailestavo, kad nebuvo jokių techninių galimybių sukurti saugią ir patikimą sistemą per tokį trumpą laiką.

„Internetinis balsavimas – sena pasaulio lietuvių svajonė, kuri palengvintų balsavimo procedūrą ir paskatintų diasporą balsuoti,“ – sakė komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė pabrėždama, kad „ši užduotis yra įrašyta šios Vyriausybės programoje, o Seimo ir Vyriausybės nusiteikimas pagaliau tai įgyvendinti tikrai džiugina“.

Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

„Internetinis balsavimas ir konsulinių paslaugų skaitmenizavimas yra modernios valstybės ateitis“, – perimdamas pirmininkavimą sakė komisijos kopirmininkas Jonas Bružas pabrėždamas, kad „naujos skaitmeninės technologijos leidžia visiems piliečiams dalyvauti valstybės veikoje, o valstybei – pasiekti kiekvieną pilietį“.

 Komisijos narys Rytis Virbalis iškėlė konsulinių paslaugų, su kuriomis susiduria visi pasaulio lietuviai, nes visiems reikalingos konsulinės paslaugos, probleminius klausimus, kurie tapo ypač aktualūs pandemijos metu: paso, identifikavimo (ID) kortelių, santuokos, vaiko gimimo liudijimo išdavimas, tokių paslaugų skaitmenizavimas; konsulinių misijų organizavimas; naujų ambasadų ir konsulatų steigimas.

„Konsulinės paslaugos – tai valstybės teikiamos paslaugos visiems piliečiams, ne tik gyvenantiems užsienyje“, – sakė pagrindinį pranešimą pristatęs Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius  Audrius Bendinskas ir akcentavo, kad „konsulinių paslaugų skaitmenizavimas priklauso nuo kitų institucijų pasirengimo tokias paslaugas teikti. Tai yra Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijų kompetencijos sritys“. Pandemija lėmė, kad kontaktinės paslaugos pavirto į nuotolines, o tai labai skatina šių paslaugų skaitmenizavimą, bet iššūkiu išlieka – asmens tapatybės identifikavimas, kurį galima atlikti net keturiais būdais, bet užsienyje gyvenantys lietuviai tokiomis galimybėmis nesinaudoja. Informuodamas apie diplomatinių atstovybių teikiamas paslaugas (apie 20 administracinių paslaugų), A. Bendinskas pabrėžė, kad skaitmeninant paslaugas labai svarbu, kad valstybė eitų kartu su technologijų plėtra ir teisingai komunikuotų savo piliečiams apie naujas galimybes. 

Posėdyje kalbėjo komisijos narys Andrius Bagdonas, Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Inga Černiuk, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke,  VRK atstovas Mindaugas Skačkauskas.

Kitas nuotolinis komisijos posėdis vyks 2021 m. gegužės 21 d. Jame bus diskutuojama dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo.

Posėdžio vaizdo įrašas (lietuvių kalba), vaizdo įrašas (anglų kalba) Seimo „YouTube“ paskyroje.

Komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, tel. (8 5) 239 6688

Parengė

Seimo kanceliarijos patarėja

Jolita Šedauskienė, tel. (8 5) 239 6860, el. p. [email protected]