Energetikos ir darnios plėtros komisija: reikalingi ilgalaikiai ir tvarūs sprendimai, kurie leistų būti mažiau priklausomiems nuo iškastinio kuro kainų augimo

2021 m. rugsėjo 23 d. pranešimas žiniasklaidai 

Rugsėjo 22 d. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovai pristatė 2022 m. I pusmečiui prognozuojamus buitiniams vartotojams gamtinių dujų, elektros tarifų ir šilumos kainų pokyčius. Pažymėtina tai, kad š. m. birželio 29 d. Komisija domėjosi didėjančių gamtinių dujų ir elektros energijos kainų buitiniams vartotojams klausimu, kurių kilimą daugiausiai nulėmė pasaulinės rinkos kainos.

Gamtinių dujų tiekimo (įsigijimo) kaina ir pridėtinės vertės mokestis, kurie yra nereguliuojami, gamtinių dujų II grupės vartotojų galutiniuose tarifuose sudaro ¾ kainos. Daugiau nei ½ kainos sudaro gamtinių dujų įsigijimo kaina, kurią VERT nustato 2 kartus metuose. Peržiūrint gamtinių dujų įsigijimo kainas, yra įvertinama prognozuojama ateinančio pusmečio gamtinių dujų kaina ir susidaręs skirtumas už praėjusio laikotarpio prognozuotos ir faktinės gamtinių dujų produkto kainos.

Prognozuojama, kad 2022 m. I pusmečio gamtinių dujų produkto kaina gamtinių dujų biržose sieks apie 63 eurų/MWh, tačiau 2021 m. II pusmečio tarifuose buitiniams vartotojams buvo įvertinta 20,64 eurų/MWh kaina. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad 2022 m. I pusmetį II grupės vartotojai, vartojantys dujas būsto šildymui, mokės kas mėnesį 34,62 eurais daugiau nei 2021 m. II pusmetį.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius, Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Šilumos kainos dalį sudaro 61 proc. kintamų sąnaudų – kuras ir šilumos aukcionuose perkama šiluma, – kurios peržiūrimos ir nustatomos kiekvieną mėnesį. Jei kuras perkamas energijos išteklių biržoje, kuro kainos nustatomos pagal faktą, o jei  kuras perkamas dvišalių kontraktų pagrindu, kuro kainos nustatomos apribojant 105 proc. biržos kainos riba. Apskaičiuojant šilumos kainą ateinančiam mėnesiui, yra naudojama faktinė kuro kaina su dviejų mėnesių atsilikimu.

Šiuo metu energijos išteklių biržoje yra sudaryta kontraktų, kuriais šilumos įmonės užsitikrino apie 25 proc. artėjančiam šildymo sezonui reikalingo biokuro kiekio. Jau sudarytų kontraktų kaina rodo, kad biokuro kaina šalyje, lyginant su 2021 m. sausio mėn., gali didėti apie 40 proc. Šilumos įmonių mokama gamtinių dujų kaina (įskaitant infrastruktūros mokesčius) per metus pabrango 2 kartus. Dėl ženkliai padidėjusių kuro kainų ateinančio šildymo sezono šildymo kaina, prognozuojama, bus ketvirtadaliu aukštesnė, lyginant su ankstesniu sezonu. Pavyzdžiui, vidutinė mėnesinė šilumos sąskaita 60 kv. m. bute daug šilumos suvartojančiame nerenovuotame daugiabutyje padidės nuo 52,02 eurų iki 66,09 eurų. Pažymėtina tai, kad 59 proc. daugiabučių sudaro daug šilumos suvartojančių daugiabučių dalį. Visiškai renovuotuose daugiabučiuose namuose prognozuojamas ženkliai mažesnis kainų augimas, vidutinė mėnesinė šilumos sąskaita, prognozuojama, padidės 6 eurais ir sieks 28,32 eurus per mėnesį.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė informavo apie sutartas priemones, mažinant centralizuotai tiekiamos šilumos kainas. Suaktyvinant biokuro rinką, pasiūlyta nustatyti Valstybinei miškų urėdijai didesnį valstybinio miško kirtimo liekanų (biokuro žaliavos) tiekimą į rinką ir įpareigoti gerinti kirtimo liekanų paėmimo iš kirtaviečių sąlygas. Prastesnės kokybės ir pigesnio biokuro naudojimas gaminant šilumą, leistų sumažinti šilumos 1 kWh kainą apie 10 proc. Taip pat būtina sistemiškai spręsti gyventojų energetinio skurdo klausimą, peržiūrint socialinės paramos schemą, sudarant galimybes atsinaujinančios energetikos privalumais pasinaudoti ir mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Energetikos ministerija šiuo metu rengia energetinio skurdo mažinimo programą. Viceministrė taip pat informavo, kad reikalinga atsakingiau kontroliuoti daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių ir šilumos punktų prižiūrėtojų darbo kokybę, tinkamai paruošiant daugiabučio namo šilumos punktus šildymo sezonui. Tinkamas pasiruošimas šildymo sezonui (sureguliuojant prietaisus, šilumokaičius ir kt., tinkamai reguliuojant šilumos kiekius pagal oro sąlygas) yra svarbus veiksnys ekonomiškam šilumos vartojimui daugiabučio namo viduje, kuris leidžia mažinti sąskaitas.

„Būtina rasti ilgalaikius ir tvarius sprendimus, kurie leistų būti mažiau priklausomiems nuo iškastinio kuro kainų augimo. Komisija planuoja tęsti konstruktyvias diskusijas su valstybės institucijomis, rinkos dalyviais, kad būtų užtikrintas energetinių paslaugų prieinamumas gyventojams“, – pabrėžė  Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius.

Parengė

Seimo kanceliarijos patarėja

Rūta Bėčiūtė, tel. (8 5) 239 6813, e. p. ruta.beciute@lrs.lt