Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė: narkotikų vartojimas yra ne baudžiamosios teisės, o visuomenės sveikatos problema

2021 m. spalio 29 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Spalio 29 d. Seimo Priklausomybių komisijos (PPK) posėdyje Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian  pristatė Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir su narkotikais susijusios žalos klausimais iki 2035 m. projektą.

Pranešėja informavo, kad Darbotvarkė yra parengta Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programos pagrindu, joje numatyta pasiekti programoje iškeltus tikslus, taip pat aptariamos naujos problemos, apibrėžiamos kryptys ir terminai šioms problemoms spręsti.

Posėdyje aptartos pagrindinės Darbotvarkės struktūrinės dalys: padėties analizė, tikslai, uždaviniai ir veiklos kryptys, paklausos mažinimas, prevencija, gydymas, reabilitacija ir integracija, pasiūlos mažinimas, alkoholio, tabako ir su tabako gaminiais susijusių gaminių pasiūlos mažinimas, narkotikų bei jų pirmtakų (prekursorių) pasiūlos mažinimas, su narkotikais susijusios žalos mažinimo klausimai, baudžiamosios politikos vartotojų atžvilgiu peržiūra, koordinavimas ir stebėsena.

Tęsiant nuoseklią psichoaktyviųjų medžiagų politiką, siekiama, kad iki 2035 m. sumažėtų suvartojamojo alkoholio kiekis, tenkantis gyventojams (amžius – 15+ metų), daugiau nei du kartus sumažėtų rūkiusiųjų per paskutinį mėnesį (15–64 m. gyventojų dalis), būtų išlaikytas dvigubai mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) šalyse narkotikų vartojimo paplitimas tarp 15–64 m. gyventojų, išaugtų pagalbos (gydymo, psichosocialinės reabilitacijos), pakaitinio gydymo  paslaugų prieinamumas, mažėtų mirštamumas dėl su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis susijusių priežasčių.

Darbotvarkėje skiriamas dėmesys baudžiamosios politikos peržiūrai. Nurodoma, kad nusikalstamoms veikoms, susijusioms su neteisėtu disponavimu narkotikais be tikslo juos platinti,  būdinga atvejų skaičiaus didėjimo tendencija. Tai rodo, kad griežta atsakomybė, kai nuo 2017 m. asmenims, turėjusiems nedidelį kiekį narkotikų be tikslo juos platinti, pradėta taikyti ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė, nesumažino šių veikų skaičiaus: 2015 m. buvo užregistruota 617, o 2019 m. – jau 1310 šių baudžiamųjų nusižengimų atvejų.

„Narkotikų vartojimas yra ne baudžiamosios teisės, o visuomenės sveikatos problema, kuri turi būti sprendžiama teikiant sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas, – teigia PPK pirmininkė Morgana Danielė. – Veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu nedideliu kiekiu narkotikų be tikslo platinti (asmeniniam vartojimui), kriminalizavimas neatitinka nei Jungtinių Tautų, nei ES formuojamos žmogaus teisėmis grįstos tarptautinės narkotikų politikos principų. Tai ir pabrėžia posėdžio metu pristatytas strateginis dokumentas.“

1961 m. Narkotinių medžiagų konvencija, 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencija, 1988 m. konvencija, kaip pagrindiniai tarptautinės narkotikų kontrolės sistemos dokumentai, palieka šalims laisvę pažeidimams, susijusiems su narkotikų vartojimu, numatyti, kad vietoj nuteisimo ar bausmės, ar papildomai su bausme tokiems asmenims būtų taikomos priemonės, kuriomis siekiama juos gydyti, auklėti, stebėti baigus gydymą, atkurti jų darbingumą ir grąžinti juos į visuomenę.

Šiuo metu Seime yra svarstomi Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483(1) straipsniu įstatymo projektas (XIVP-95) ir Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo (XIVP-96) projektas.

Priėmus šiuos įstatymus, būtų užtikrintas tinkamas protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kraštutinės priemonės (ultima ratio) principų taikymas. Vadovaujantis užsienio šalių gerąja praktika ir tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, būtų suformuota į visuomenės ir asmens sveikatą orientuota narkotikų politika Lietuvoje, panaikinta teisinė kolizija ir nustatyta tik administracinė atsakomybė už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti. Administracinių nusižengimų kodekso 71 str. numatytų galimybę nukreipti (įpareigoti) asmenį dalyvauti tikslinėse, aprobuotose, elgesį keičiančiose ir (ar) į gydymą nukreiptose intervencinėse programose.

Komisijos pirmininkė Morgana Danielė, mob. 8 698 42 104

Parengė

Seimo kanceliarijos patarėja Erika Mikalajūnienė,

tel. (8 5) 239 6815, e. p. [email protected]