Ateities komitete – diskusija apie šiandienos žiniasklaidos padėtį ir ateities perspektyvas

2021 m. gruodžio 2 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Ateities komitetas gruodžio 1 d. pakvietė į neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ nuotolinę diskusiją „Žiniasklaida: šiandienos situacija ir ateities perspektyvos“, kurioje buvo aptarta šalies žiniasklaidos padėtis, pabrėžti spręstini klausimai, pažymėtos problemos, skauduliai ir ateities lūkesčiai. Diskusiją  moderavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Renginio dalyviai aptarė žiniasklaidai aktualius klausimus, ypač tuos, kurie susiję su technologinių permainų įtaka, sukurtomis disproporcijomis ir įtampomis. Paliestos finansavimo, teisinio reguliavimo, žurnalistinės etikos problemos, taip pat finansavimo ir šalių bendradarbiavimo, žiniasklaidos auditorijos ugdymo klausimai. Kokia žiniasklaidos ateitis: klasikinės žurnalistikos profesinis ir vertybinis atstatymas ar naujų technologijų, didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto perspektyva?

Prof. R. Lopata diskusijos pradžioje pabrėžė, kad žiniasklaidos vaidmuo – vienas iš svarbiausių Respublikos ramsčių. Žiniasklaida demokratinėje visuomenėje atlieka daug svarbių funkcijų, garantuojančių informavimą apie įvykius bei sprendimus ir palaikančių politinių procesų skaidrumą. Politikos, ūkio ir kultūros sritims žiniasklaida tampa terpe, kurioje diskutuojama visais rūpimais klausimais. Tačiau greiti technologiniai pokyčiai kuria naujas galimybes informuoti visuomenę, keičia pagrindinių veikėjų, politikų, visuomenės ir pačios žiniasklaidos vaidmenis.

Pagrindinis diskusijos pranešėjas Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, pabrėžė keturis, jo nuomone, svarbiausius aspektus. Jis atkreipė dėmesį į žiniasklaidos infrastruktūros plėtros nesklandumus ir nepakankamą valstybės dėmesį kuriant prieigą vartotojui. Pažymėta, kad yra svarstoma spaudos pristatymą branginti iki 75 procentų. Tai, anot pranešėjo,  pakenktų visuomenės informavimo kokybei ir prieinamumui, ypač regionuose. Reikia valstybinio dėmesio žiniasklaidos infrastruktūrinėms technologijoms plėtoti, nesvarbu, ar tai būtų Lietuvos paštas, ar transliavimo bei retransliavimo įranga. D. Radzevičius paminėjo apgalvoto šiuolaikinio žiniasklaidos finansavimo modelio trūkumus, nesubalansuotą užsienio ir vietinės, ypač kitakalbės, žiniasklaidos rėmimą. Tai veda prie prioritetų iškraipymo, kai didžioji dalis žiniasklaidos vartojimo skiriama ne turinio, o pramogų ir komercinių kanalų prenumeratai ir vartojimui. Tokios situacijos pasekmė – pilietiškai aktyvūs ir itin kvalifikuoti žurnalistai, dirbantys su informacijos turiniu, nustumiami į šalį. Per mažas valstybės dėmesys spaudai, lyginant su kaimyninėmis šalimis, veda link informacinės erdvės menkėjimo,

Žurnalistė Indrė Makaraitytė atkreipė dėmesį į tai, kad valstybinė žiniasklaidos politika nesikeičia, išlieka disproporcijos tarp skirtingų žiniasklaidos tipų, sektorių, institucijų. Negerai, pabrėžė kalbėtoja, kad kvestionuojamas nacionalinio transliuotojo vaidmuo ir jo laisvės supratimas. Pasigendama požiūrio, kad laisva žiniasklaida yra vertybė – šis požiūris sistemingai ir sąmoningai plaunamas, menkinant žiniasklaidos visuomeninį vaidmenį apskritai. Tai kelia politinį pavojų – neturit apibrėžtos žiniasklaidos politikos, lengva populistiškai manipuliuoti per komercinius ir propagandinius kanalus bei portalus. Kaip valdžios ir žiniasklaidos bendradarbiavimo ir demokratiško finansavimo modelio pavyzdį, I. Makaraitytė pateikė Latviją, pabrėždama, kad joje ypatingas dėmesys skiriamas tiriamajai žurnalistikai.

Naujienų portalo „15min“ vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis kalbėjo apie žiniasklaidos fragmentacijos pasekmes, kai klasikinė vertybinė žurnalistika tampa taikiniu sąmoningai. Jo nuomone, ateities problemos sietinos su finansavimo modeliu, nuo kurio priklauso žiniasklaidos kokybė ir skaidrumas. V. Beniušis pabrėžė ir konkurencijos su socialiniais tinklais problemą.

Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė Audronė Nugaraitė dėmesį skyrė klasikinės žurnalistikos atgimimo temai, priminusi, kad žurnalistika yra ir verslas, ir misija, kurios svarbiausia užduotis – informuoti visuomenę. A. Nugaraitės žodžiais, žurnalistika „grįžta“, nes profesionali ir nešališka ji gali atsverti tą informacijos srautą, kurį kuria daugybė vartotojų. Klasikinė žiniasklaida, pasak pranešėjos, siūlo kokybišką produktą, o svarbiausia – ji kuria darbotvarkę. Tai tvari ir etiška žurnalistika.

Prof. R. Lopata atkreipė dėmesį į kontraversijas tarp turinio kūrimo ir fake news, tarp žiniasklaidos verslo ir informacinio visuomenės aptarnavimo. Ne mažesnės reikšmės klausimas – atvirųjų ir didžiųjų duomenų panaudojimas – ar gebės žurnalistai jais tinkamai naudotis ir analizuoti?

Diskusijoje, į kurią įsijungė žurnalistė Rita Miliūtė, prieita prie nuomonės, kad reikia nustatyti aiškesnes taisykles tarp politikų, valdžios institucijų ir žiniasklaidos, ypač vadinamu „viešinimo“ pinigų klausimu. „Politikai legitimizuoja tuos [žurnalistus - red.], kurie yra apsišaukėliai, dalyvaudami jų laidose, o profesionaliems žurnalistams reikia tik tinkamos prieigos prie informacijos ir nieko daugiau“, – sakė ji.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas dr. Gintautas Bartkus pažymėjo, kad Visuomenės informavimo įstatymas yra nuolat keičiamas ir darosi sudėtinga jį taikyti, o savireguliacijos mechanizmai yra painūs ir sudėtingi. Dar didesnės teisinės problemos kyla dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taikymo – tai tampa pretekstu neteikti informacijos ar skųsti žiniasklaidą dėl pažeidimų.

Diskusijos dalyviai konstatavo, kad žurnalistams pakanka kvalifikacijos naudotis skaitmenine informacija, jie pajėgūs spręsti iškeltas problemas, tuo pat metu kyla naujos žurnalistinės kultūros klausimas.

DISKUSIJOS VAIZDO ĮRAŠAS

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė

Arūnas Augustinaitis

Ateities komiteto biuro patarėjas

El. p. [email protected]

Tel. (8 5) 239 6890