Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Žmogaus teisių komitetas ragina ryžtingiau užtikrinti asmenų su negalia žmogaus teises ir pagrindines laisves

2021 m. gruodžio 15 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Žmogaus teisių komitetas ragina ryžtingiau užtikrinti asmenų su negalia žmogaus teises ir pagrindines laisves

 

Šiandien Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) posėdyje buvo pristatyta Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) atlikta Žmonių su negalia socialinės integracijos veiklos rezultatų bei Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo (Konvencija) įgyvendinimo 2020 m. stebėsenos ataskaita. Dokumento tikslas – pateikti išsamią informaciją, nurodant esmines Konvencijai prieštaraujančias sritis, spragas ar neatitikimus, siekiant, kad šie trūkumai būtų pašalinti, ir identifikuoti, kiek žmonių, turinčių negalią, socialinės integracijos veiklos rezultatai yra susiję su Konvencijos nuostatomis ir jų įgyvendinimu.

Pristatydamas ataskaitą, profesorius Dainius Pūras pažymėjo, kad būtina skatinti asmenis su negalia atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų ir jų atstovų dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose kaip lygiaverčiams partneriams. Siūloma Lygių galimybių įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad  tinkamų sąlygų visose srityse nebuvimas ir nesudarymas būtų pripažįstama kaip diskriminacijos negalios pagrindu forma,  panaikinti daugialypę diskriminaciją, su kuria dažnai susiduria moterys su negalia,  ratifikuoti Stambulo konvenciją.

Daug dėmesio ataskaitoje skiriama problemoms, susijusioms su  prieinamumo visose srityse didinimu, tinkamo įtraukaus švietimo bei psichikos sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimu, neveiksnumo instituto taikymu, globos įstaigų institucionalizavimo procesais. Ataskaitoje pažymėta, kad grupinio gyvenimo namai, kaip viena pagrindinių pertvarkos priemonių, nesudaro sąlygų žmogui pačiam pasirinkti, kur ir su kuo gyventi, taigi, neužtikrina Konvencijos nuostatų įgyvendinimo.

Pažymėtina, kad 2018 m. prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) buvo įsteigta nepriklausoma Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija (Komisija prie LGKT), kuri vykdo Konvencijos įgyvendinimo stebėseną Lietuvoje.  Komisijos atstovai ŽTK nariams pristatė 2020 m. pabaigoje atlikto tyrimo ,,Žmonių su negalia ir jų šeimų patirtys pandemijos metu“ rezultatus bei Komisijos rekomendacijas.

Tyrimo duomenys rodo, kad asmenų su negalia šeimos dažnai net nėra informuojamos apie joms priklausančias pagalbos paslaugas, todėl tokių paslaugų ir nereikalauja. Paskelbus karantino apribojimus, kai nutrūko arba buvo maksimaliai apribotos teikiamos kontaktinės paslaugos, net 30 proc. šeimų negavo jokių paslaugų. Tyrimas atskleidė, kad šiuo metu prieinama atokvėpio paslauga nėra pritaikyta konkretiems šeimoms poreikiams, todėl ja retai naudojamasi, taip pat  trūksta kompleksinių pagalbos paslaugų. Negalią turinčio asmens šeimos nariai yra priversti riboti savo asmeninį gyvenimą ir karjeros galimybes, o tai turi didelę įtaką šeimos finansams. Pažymėtina, kad karantino apribojimai labiausiai paveikė intelekto ir autizmo spektro ypatumus turinčius asmenis. Tyrimas atskleidė, kad žmogaus su negalia teisės didžiąja dalimi yra užtikrinamos tiek, kiek išgali šeima, nes atsakingų institucijų pastangų neužtenka.

Komitetas, susipažinęs su ŽTSI pateikta ataskaita ir Komisijos prie LGKT  rekomendacijomis, nusprendė kreiptis į atsakingas valstybės institucijas su prašymu įvertinti pateiktas rekomendacijas ir pateikti Komitetui informaciją, kokių veiksmų planuojama imtis, siekiant užtikrinti asmenų su negalia žmogaus teises ir pagrindines laisves bei tinkamą Konvencijos nuostatų įgyvendinimą.

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija (priimta 2006 m.) – tarptautinis žmogaus teisių dokumentas, kuriame įtvirtinamos asmenų, turinčių negalią, teisės ir pagrindinės laisvės. Konvencijos tikslas – skatinti ir užtikrinti visų asmenų, turinčių negalią, visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Konvencija pripažįsta, kad visi žmones turi vienodas teises ir yra lygūs, taip pat nurodo kelią, kaip valstybės, Konvencijos narės, turėtų užtikrinti šių teisių įgyvendinimą. Lietuvos Respublika šią Konvenciją pasirašė 2007 m., o ratifikavo 2010 metais.

 

Daugiau informacijos suteiks:

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Rūta Ragaliauskienė, tel. (8 5) 239 6821, el. p. [email protected]

 

                     

 

       Naujausi pakeitimai - 2021-12-15 15:11
       Jolanta Anskaitienė