Ateities komitetas ragina ankstinti Krizių valdymo centro įkūrimą

2022 m. sausio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Sausio 14 d. Seimo Ateities komitetas pirmajame šių metų posėdyje, vykusiame pratęstos Seimo rudens sesijos metu, svarstė, ar kuriamos Lietuvos krizių valdymo sistemos modelis atliepia globalius pokyčius ir atitinka pažangiausias Vakarų valstybių krizių valdymo tendencijas.

„Vertinant dabartinę nacionalinės krizių valdymo sistemos būklę, pastebimas efektyvios komunikacijos trūkumas, jos reaktyvumas, institucinės koordinacijos stoka, teisinio reguliavimo spragos, kuklus analitikos panaudojimas“, – teigia Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Šiuo metu krizių valdymas išgyvena struktūrinius pokyčius dėl kompleksinių priežasčių, kurios integruoja skirtingas krizių valdymo sritis ir įvairius kontekstus, o nuolat besikeičianti saugumo aplinka reikalauja stiprinti valstybės krizių prevencijos ir valdymo pajėgumus.

Išeitis lyg ir yra – ekspertai siūlo šalyje sukurti veiksmingą krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą ir steigti integruotą, 24 val. režimu veikiantį Krizių valdymo centrą. Apie būtinybę Lietuvoje kurti profesionalų Krizių valdymo centrą, kuris operatyviai reaguotų į įvairaus pobūdžio krizes dar 2015 m. vėlyvą rudenį pareiškė Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pagal dabartinius planus, nacionalinio lygmens ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo centras turėtų būti įsteigtas 2023 m. IV ketv. Pasak R. Lopatos, jei valstybė nesugeba per šitiek metų sukurti efektyviai veikiančio, centralizuoto, horizontaliai „dengiančio“ Lietuvą, su pilnais įgaliojimais ir būtinais resursais darinio, tai traktuotina kaip politinė valdysenos ir gebėjimų problema. Akivaizdu, kad šalies tikslai šiuo klausimus turi būti ambicingesni, o tai reikalauja inovatyvių krizių valdymo paradigmų ir organizacinių-vadybinių sprendimų. 

Vienas iš knygos „Nuo greitų pergalių prie skaudžių pralaimėjimų“ autorių prof. Vitalis  Nakrošis posėdžio metu konstatavo, kad per praėjusius metus dominavo pavienių krizių (COVID-19 pandemijos ir neteisėtų migrantų krizės) klausimai, vos keletą kartų svarstytos kitos grėsmės (pavyzdžiui, Astravo atominės elektrinės, maisto produktų atsargų), taip pat vis dar neatliktas COVID-19 pandemijos valdymo pamokų apibendrinimas. Tai, pranešėjo nuomone, gali būti paaiškinama Vyriausybės darbotvarkės perkrova ir reikalingų pajėgumų trūkumu.

R. Lopata paragino nedelsti ir kuo greičiau parengti bei pateikti Seimui teisės aktų pakeitimų projektus, kurie reikalingi pasirinktam krizių valdymo modeliui įgyvendinti.

Ateities komitetas planuoja tęsti krizių valdymo klausimo ir būsimo centro įkūrimo parlamentinę kontrolę kituose komiteto posėdžiuose, taip pat bendruose posėdžiuose su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu.  

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Asta Rubežė

Ateities komiteto biuro patarėja

El. p. [email protected]

Tel. (8 5) 239 6950