Ateities forumas „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“: „Karo pabėgėliai Lietuvoje: visavertė integracija ir kultūrinės įtampos“

2022 m. kovo 31 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka pristatė penktąją šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją, kurios metu buvo toliau gilinamasi į karo pabėgėlių padėtį Lietuvoje ir galimas perspektyvas.

Forume dalyvavusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė konstatavo, kad ukrainiečių vaikų integracija į švietimo sistemą vyksta pakankamai sklandžiai. Lietuvoje yra sudarytos sąlygos vaikams mokytis nuotoliniu būdu Ukrainos mokyklose, o kita dalis pabėgėlių vaikų lanko lietuviškas klases ir mokosi lietuvių kalbos. Tačiau, ministrės teigimu, Lietuvoje jau kyla problemų dėl didelės pabėgėlių koncentracijos didžiuose miestuose. „Didžiuosiuose miestuose jau tirpsta vietos mokyklose, <...> todėl mes jau dirbame su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija, kad ukrainiečių šeimos būtų nukreiptos į mažesnius miestelius“, – sakė J. Šiugždinienė. Vis dėlto Lietuvos migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės nuomone, klausimas dėl karo pabėgėlių apgyvendinimo mažesniuose miestuose išlieka sudėtingas. „Ten gyvenamųjų vietų yra, bet nėra darbo vietų, darželių, infrastruktūros. Čia yra didelis iššūkis.“

Kultūros ministras Simonas Kairys pasidalijo įžvalgomis apie galimus visuomenės ateities scenarijus ir kalbėjo apie dar vykdytinus darbus pabėgėlių integracijos srityje. Jo teigimu, reikia ne tik morališkai palaikyti Ukrainos karo pabėgėlius, bet ir ruošti Lietuvos visuomenę ateičiai. „Yra ta empatija, nuotaika ir noras padėti, bet laikas bėgs ir tą norą pakeis nuovargis <...>, bet visgi mums reikia suprasti, kad tai nėra kiti žmonės. Mus vienija bendra istorija, ir mūsų valstybės yra kaip niekada artimos“, – pabrėžė kultūros ministras. Kalbėdamas apie pabėgėlių padėtį, S. Kairys pridūrė, kad yra daug neišspręstų problemų dėl informacinės erdvės Lietuvoje. Ministro žodžiais, „yra labai svarbu suprasti, kokiame jie (pabėgėliai – aut.) yra informaciniame lauke, kaip jie gauna informaciją, kokias žinias jie žiūri. Mes iš principo turime kalbėti apie daugiau turinio žiniasklaidoje rusų kalba, taip pat ukrainietiškų televizijų prieinamumą“.

Lietuvos  verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis atkreipė dėmesį, kad į Lietuvą bėgantys ukrainiečiai yra specifinė žmonių grupė, kuriai rasti darbo mūsų šalyje nebus lengva. Jo teigimu, atvykstantys ukrainiečiai skiriasi nuo iki šiol Lietuvoje dominavusios ukrainiečių bendruomenės, kuri dažniausiai dirbdavo transporto ir statybų sektoriuose. „Tai yra aukštesnės kvalifikacijos arba specifinių kvalifikacijų žmonės, kuriems tikriausiai nėra labai paprasta gauti darbo pagal jų profesiją; dėl to, kad tam darbui, daugeliu atvejų, reikalaujama lietuvių kalbos mokėjimo arba specifinių žinių ir, tie žmonės tikriausiai nėra per trumpą laiką pasiryžę iš karto eiti dirbti gerokai paprastesnį darbą“, – kalbėjo A. Romanovskis.   

Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė forume minėjo, kad ypatingą dėmesį reikia skirti ukrainiečių vaikų psichologinei būklei ir socializacijai. Jos nuomone: „Kai kurie vaikai grįžo iš tų teritorijų, kur buvo aktyviai bombarduojama, be abejo, aš įsivaizduoju, kad jų ir fizinė ir psichinė būklė yra sutrikusi. Todėl svarbu, kad jie ne tik kuo greičiau pradėtų mokintis, bet ir gautų psichologinę pagalbą.“

Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius prof. dr. Boguslavas Gruževskis teigė, kad dabar pagrindinis valstybės tikslas yra pabėgėlių integracija ir jų išlaikymas Lietuvoje: „Pagrindinė mūsų politinė nuostata turi būti efektyvi integracija. Kuo ji bus efektyvesnė, tuo daugiau jų pasiliks. Mes esame suinteresuoti, kad čia jiems būtų kuo geriau. <...> Kuo jiems čia bus geriau, tuo bus didesnė tikimybė, kad čia jie pasiliks, tuo bus didesnis efektyvumas mūsų ekonomikai, tuo bus mažesnis konfliktas su mūsų visuomene“, – sakė B. Gruževskis. Kaip vieną efektyvesnių būdų integruoti ukrainiečius, profesorius pasiūlė suteikti šiai Lietuvoje augančiai tautinei bendruomenei mandatą fiksuoti įvairius pažeidimus ir teikti rekomendacijas atsakingoms organizacijoms.

Diskusijoje dalyvavo: Jurgita Šiugždinienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė; Simonas Kairys, kultūros ministras; Justas Džiugelis, Seimo narys, Ateities komiteto narys; prof. dr. Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius; Natalija Šertvytienė, Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė; Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas; Evelina Gudzinskaitė, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė; Laima Grižaitė, Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus vedėja; Vadimas Ivanovas, Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos skyriaus vedėjas; Jonas Bačelis, Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos skyriaus duomenų analitikas.

 Diskusijos moderatoravo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė

Gediminas Kašėta

Strateginio prognozavimo skyriaus

Išorinės informacinės aplinkos ekspertas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

El. p. [email protected]

Ateities komiteto biuras

Tel. (8 5) 239 6950

El. p. [email protected]