Ateities komitetas: švietimo politika turi būti kertinė valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050” sritis

2022 m. balandžio 11 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo Ateities komitetas siekia aktyviai dalyvauti valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo procese ir švietimo politiką mato kaip vieną pagrindinių strategijos sričių. Švietimo politikos tikslai yra įgyvendinami per vietos savivaldos lygmenį, todėl būtinas nuolatinis dialogas su savivaldybėmis, vietos savivaldos švietimo bendruomene, akademine bendruomene ir jų aktyvus įsitraukimas į ateities švietimo politikos vizijos kūrimo procesą.

Švietimo politikos strateginės vizijos klausimas ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programos progresas buvo aptarti balandžio 8 d. Ateities komiteto posėdyje, kuriame savo įžvalgomis pasidalijo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Ministro Pirmininko patarėja Aistė Kairienė, savivaldybių merai, akademikai, mokyklų atstovai.

Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo, inovacijų ir nevyriausybinių organizacijų klausimais A. Kairienė akcentavo, kad Lietuvos švietimo politika formuojama atsižvelgiant į valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ nubrėžtas gaires: orientuojamasi į veiksmingą mokymosi visą gyvenimą programą; siekį atpažinti ir atliepti kiekvieno besimokančiojo poreikius ir gabumus; palankios mokslo ir tyrimų aplinkos kūrimą. A. Kairienė pažymėjo, kad švietimo politikos strateginės vizijos kūrimo procesas, rengiant valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050”, dar tik prasideda – planuojama kad darbai įsibėgės šių metų pavasarį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pabrėžė vieną svarbiausių XVIII Vyriausybės prioritetų švietimo srityje – prieinamas ir kokybiškas ugdymas kiekvienam mokiniui, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties. Šis siekis taip pat yra vienas iš  pagrindinių „Tūkstantmečio mokyklų“ pažangos programos tikslų. „Visos švietimo grandys yra tampriai susiję, todėl siekiant teigiamų pokyčių švietime, mes negalime orientuotis tik į vieną iš grandžių – bendrąjį ugdymą“, – akcentavo ministrė. Svarbu sistemiškai vertinti keliamus tikslus ir  uždavinius tiek bendrajam ugdymui, tiek ankstyvajam ugdymui, profesiniam mokymui, studijoms aukštojoje mokykloje bei mokslo politikai. J. Šiugždinienė akcentavo Vyriausybės išsikeltą tikslą, kad iki 2030 m. visos Lietuvos mokyklos taptų „Tūkstantmečio mokyklomis“. Šiuo metu paraiškas dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ pažangos programoje pateikė 55 savivaldybės iš 60. Planuojama, kad dalyje savivaldybių programos įgyvendinimas startuos šių metų rudenį.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius ir savivaldybių merai pasidalijo įžvalgomis dėl „Tūkstantmečio mokyklų“ pažangos programos – programos tikslai geri, tačiau ne visos savivaldybės vykdomą programą vertina teigiamai. M. Sinkevičius akcentavo, kad dauguma savivaldybių palankiai vertina „Tūkstantmečio mokyklų“ pažangos programą, tačiau mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimams savivalda nepritaria – net 43 savivaldybės planuojamus mokyklų tinklo pakeitimus vertina kritiškai. Savivaldybių atstovai nepritaria naujam mokyklų tinklo formavimui atsižvelgiant tik į mokinių skaičių, neįvertinant atskirų savivaldybių specifikos –demografinių rodiklių, geografinio išsidėstymo (ypač žiedinių savivaldybių).

Seimo Ateities komitetas toliau tęs diskusijas dėl Lietuvos švietimo politikos strateginės vizijos valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050” ir vykdys „Tūkstantmečio mokyklų“ programos parlamentinę stebėseną.

Komiteto posėdžio vaizdo įrašą galima peržiūrėti ir „Youtube“ kanale Atviras Seimas.

Parengė:

Seimo Ateities komiteto biuro patarėja Ieva Lavišienė,

tel. (8 5) 239 6363, el. p. [email protected]