Visuotinė karo tarnyba – Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusijos centre

2022 m. balandžio 28 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka pristatė šeštąją šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją, kurios metu buvo diskutuojama apie visuotinės karo tarnybos potencialą ir jos įtaką visuomenei ir valstybės saugumui.

Forumo diskusijoje dalyvavęs Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus teigė, kad priėmus visuotinį jaunų vyrų šaukimą, šaukiamųjų skaičius padidėtų dviem tūkstančiais ir 2027 metais siektų apie šešis tūkstančius. Pasak viceministro, šaukiamųjų skaičiui ypač didelę įtaką daro šaukiamų jaunuolių sveikatos būklė. „48 procentai šaukiamųjų nepraeina vadinamosios sveikatos patikros. Tokios yra tendencijos ir aš nemanau, kad jos artimiausiu metu galėtų pasikeisti, nebent mes dar labiau mažintume sveikatos reikalavimus“, – svarstė Ž. Tomkus.  

Diskusijoje dalyvavusio brigados generolo ir karybos pedagogo Algio Vaičeliūno nuomone, perėjimas prie visuotinio šaukimo kainuotų daug, tačiau Lietuvai nesuteiktų karinio pranašumo prieš agresorius. „Mes puikiai suprantam, kad Lietuva yra maža valstybė, mes turim labai ribotus ekonominius, finansinius ir žmogiškuosius resursus. <...> Jeigu mes vietoj dešimties bataliono taktinių grupių pastatysime prie sienos 15–16 prieš kitoje pusėje esančius 100–150 bataliono taktinių grupių, tai tikrai mūsų kovinė galia nebus tokia, kad mes pasijaustume saugesni“, – atkreipė dėmesį A. Vaičeliūnas.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė ir politologė Jūratė Novagrockienė forumo metu teigė, kad visuotinis šaukimas skatintų visuomenės ir kariuomenės abipusį supratimą ir paramą, o būtent visuomenės palaikomi karai dažnai yra laimimi. „Mes turime puikų Ukrainos pavyzdį, kada buvo patikėta, kad Ukraina gali atsilaikyti prieš patrankų mėsos taktiką taikančią Rusiją grynai savo motyvacija, kovine dvasia ir tikėjimu, kad jie gali laimėti“, – renginyje kalbėjo J. Novagrockienė.

Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė, diskusijoje svarstė, kad nepaisant darbo rinkoje šiuo metu egzistuojančių įtampų, visuotinis šaukimas galėtų atnešti naudos valstybės ekonomikai ir verslui. „Pati nauda visuomenei ir ekonomikai būtų dėl patriotiškumo ir dėl įgūdžių vystymo, kurie yra labai vertingi darbo rinkoje. Visi sutinkam, kad patriotiškumas, lojalumas, organizuotumas, tvarkingumas – savybės, kurias išugdo tarnyba, yra labai gerai vertinamos bet kurioje įmonėje“, – pastebėjo R. Skyrienė.

Buvusio Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos vadovo Luko Kornelijaus Vaičiako nuomone, diskutuojant apie visuotinį šaukimą, būtina nepamiršti ir apie alternatyviąją karo tarnybą. „Asmuo dėl fizinės ar psichologinės negalios negali patirti papildomo diskriminavimo, kada jie pašalinami iš krašto gynybos. Jie, žinoma, galbūt negalės tarnauti su ginklu, bet yra daugybė kitų, su karo pramone nesusijusių institucijų, kur jie galėtų alternatyviai tarnauti ir prisidėti prie nacionalinio saugumo“, – teigė L. Vaičiakas.

Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovo Girvydo Duoblio teigimu, šaukiamųjų skaičiaus padidėjimas iki 6 tūkstančių neturėtų būti laikomas visuotiniu šaukimu. Diskusijos dalyvio nuomone, valstybė turėtų kreipti didesnį dėmesį į jaunų žmonių motyvaciją eiti tarnauti. „Nemaža dalis abiturientų nežino, kur stoti, <...> man atrodo, kad juose galima įžvelgti labai didelį potencialą. Įdėjus tam tikras pastangas paskatinti juos eiti į kariuomenę, galėtų būti tas kelias“, – atkreipė dėmesį G. Duoblys.

Diskusijoje dalyvavo Žilvinas Tomkus, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministras; Algis Vaičeliūnas, lietuvių karininkas, karybos pedagogas, buvęs Baltijos gynybos koledžo komendantas; Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė; Jūratė Novagrockienė, profesorė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologė; Lukas Kornelijus Vaičiakas, buvęs Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos vadovas; Girvydas Duoblys, nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas.

Diskusiją moderavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Seimo Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė

Gediminas Kašėta

Strateginio prognozavimo skyriaus

Išorinės informacinės aplinkos ekspertas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

El. p. [email protected]

Ateities komiteto biuras

Tel. (8 5) 239 6950

El. p. [email protected]