Europos reikalų komitetas: Eurojusto ir Europolo 2021 m. veiklos ataskaitose − dėmesys hibridinei atakai prieš Lietuvą ir paramai Jungtinei tyrimo grupei Ukrainos byloje

2022 m. spalio 20 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Europos reikalų komitetas išklausė Europolo ir Eurojusto 2021 m. veiklos ataskaitas, kurias pristatė Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) atstovai: LKPB viršininko pavaduotojas, laikinai einantis LKPB viršininko pareigas, Vytautas Gailiušas, Europolo ir Interpolo nacionalinio skyriaus viršininkas Tomas Lelevičius, taip pat – Lietuvos nacionalinė narė Eurojuste Margarita Šniutytė-Daugėlienė.

Lietuvos policijos atstovai, pristatydami Europolo 2021 m. veiklos ataskaitą, atkreipė dėmesį, kad 2021 m. Europolo veiklos apimtys, palyginti su 2020 ir 2019 m., kilo ypač pastebimai. Ataskaitoje nurodoma, kad valstybės narės, trečiosios šalys ir Europolas per saugaus informacijos keitimosi programą SIENA apsikeitė daugiau nei 1,5 mln. pranešimų, 2021 m. buvo iškelta daugiau kaip 122 000 naujų bylų.

Tarp pagrindinių praėjusių metų pasiekimų pristatyta 2021 m. kovo 4 d. bendra tarptautinė operacija dėl investicinio sukčiavimo, vykdyta Europolo ir Eurojusto kartu su Lietuvos, Vokietijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės policija. Rezultatai: 28 kratos, 5 sulaikyti, 38 nukentėjusieji, 1,2 mln. eurų. Taip pat 2021 m. uždaryta šifruota komunikacija „Anom“, kuria naudojosi organizuotos nusikalstamos grupės ir jų tinklai: atlikta 700 kratų, sulaikyta 800 įtariamųjų (30 iš jų − Lietuvos piliečiai), konfiskuotas įspūdingas kiekis narkotinių medžiagų.

Be tyrimų, kurie vykdyti dėl tipinių nusikalstamų veikų, praėjusiais metais reaguota ir pagal naujas aktualijas: Baltarusijos režimui vykdant hibridinę ataką – neteisėtą migrantų gabenimą per sieną, Europos nelegalios migracijos centras savo pagalba prisidėjo Lietuvoje ir Vokietijoje, dislokuodamas mobilių analitikų paramos komandas.

Kalbėdama apie Eurojusto 2021 m. veiklą, M. Šniutytė-Daugėlienė pažymėjo, kad praėjusiais metais Eurojusto buvo prašoma pagalbos dėl daugiau nei 10 000 tarpvalstybinės baudžiamosios veikos tyrimų – palyginti su 2020 m., bendras bylų, kurias nagrinėjant agentūra teikė paramą, skaičius išaugo 15 proc. Nacionalinės teisminės ir teisėsaugos institucijos 2021 m. bendradarbiaudamos per Eurojustą nutraukė prekybą 7 mlrd. Eur vertės narkotikais; konfiskuota arba įšaldyta 2,8 mlrd. Eur vertės nusikalstamu būdu įgyto turto, prisidėta prie 3 329 įtariamųjų suėmimo.

Dėl 2022 m. Rusijos pradėto karo atskiro dėmesio verta ir šiemet teikiama Eurojusto pagalba Ukrainos byloje Jungtinei tyrimo grupei, prie kurios šiuo metu prisijungusios jau 7 valstybės: Ukraina, Lietuva, Lenkija, Estija, Latvija, Slovakija ir Rumunija. Lietuvos iniciatyva šioje byloje iki šiol jau surengta 12 koordinacinių pasitarimų tarp Jungtinės tyrimo grupės šalių, taip pat Europos Sąjungos šalių atstovų ir trečiųjų šalių. Eurojustas Ukrainos klausimu ne tik teikė finansinę paramą, bet ir organizavo Genocido tinklo susitikimus, vykdė mokymus karo ir susijusių nusikaltimų tyrimo klausimais, kartu su Tarptautinio Baudžiamojo Teismu išleido gaires nevyriausybinėms organizacijoms.

Europos policijos biuras (Europolas) – ES teisėsaugos agentūra, kurios užduotis yra padėti didinti Europos saugumą teikiant pagalbą ES valstybių narių teisėsaugos institucijoms. Europolas remia valstybes nares užkardant ir kovojant su visų formų tarptautiniais sunkiais nusikaltimais ir terorizmu.

Eurojustas – ES teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose institucija. Eurojusto tikslas – skatinti ir gerinti Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų teisminių institucijų vykdomų ikiteisminių tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo koordinavimą sunkaus tarpvalstybinio pobūdžio ir organizuoto nusikalstamumo srityje.

Daugiau informacijos:

Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Simona Jankauskaitė, tel. (8 5) 239 6847