Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pranešimas: „Su Gyvenimo įgūdžių programa mokyklose vėluojame jau 30 metų“

2022 m. spalio 27 d. pranešimas žiniasklaidai 

Spalio 26 d. Seimo Priklausomybių prevencijos komisija (PPK) posėdyje tęsė klausimo dėl prevencinių programų įgyvendinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose, pirminio profesinio mokymo įstaigose ir jų įgyvendinimui numatytų lėšų 2023 m. valstybės biudžete svarstymą.

„Vienkartinės prevencinės priemonės, kurios yra įgyvendinamos mokykose, neveikia. Joms skirtos lėšos – tai pinigai išmesti į balą. Visi supranta, kad yra svarbus nuoseklumas, tačiau žingsniai, kuriuos žengiame įdiegdami Gyvenimo įgūdžių programą mokyklose, yra labai lėti. Mes jau vėluojame apie 30 metų, lyginant su norvegais, švedais, islandais“, – aptardamas esamą situaciją, komentavo PPK narys Linas Slušnys.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas bendrojo (įtraukiojo) ugdymo klausimais Ignas Gaižiūnas pristatė iki šiol mokyklose įgyvendinimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintas įvairias prevencines programas (priklausomybių ar psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, smurto, patyčių, kt.), kurių yra apie 20.

Pranešėjas įvardijo populiariausias ir mokyklų mėgstamas programas: socialinio ir emocinio ugdymo programos „Zipio draugai“, LIONS QUEST „Paauglystės kryžkelės“, LIONS QUEST „Laikas kartu“, kt. Šias programas renkasi ir didžiausias mokinių skaičius mokyklose.

Programos mokyklose yra vykdomos įvairiais būdais. Jos yra integruojamos į mokomųjų dalykų programų turinį, įsivedamos kaip specialus kursas, integruojamos į papildomą ugdymą, klasės valandėles ar kitas programas.

Pristatydamas 2023 m. prevencinių programų finansavimą iš valstybės biudžeto lėšų, I. Gaižiūnas nurodė, kad programoms įgyvendinti bus skiriami 3 eurai mokiniui: iš viso 2023 m. – 1 400 tūkst. eurų.

I. Gaižiūnas pristatė ir suplanuotus Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie turėtų būti priimti dar rudens sesijos metu. Pakeitimais būtų numatoma, kad prevencinių programų veiklos kokybės kriterijus nusistatytų ne pačios savivaldybės, o Nacionalinė švietimo agentūra. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtintų ilgalaikių prevencinių programų kokybės kriterijus ir nustatytų vertinimo tvarką, parengtų rekomendacijas dėl prevencinių programų įgyvendinimo. Savivaldybės turėtų užtikrinti nuoseklių, ilgalaikių prevencinių programų įgyvendinimą.

Komisijai posėdyje taip pat buvo pristatyti savivaldybių apklausos apie planuojamas prevencines priemones rezultatai.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė Aušra Želvienė nurodė, kad atsakymus į apklausos anketos klausimus pateikė 57 iš 60 apklaustų savivaldybių: 81 proc. savivaldybių psichoaktyviųjų medžiagų (PAM) prevenciją yra įtraukę į savo strateginius planavimo dokumentus, 93 proc. savivaldybių yra alternatyvių nemokamų veiklų PAM vartojimui.

Rezultatai atskleidė, kad daugiausia PAM vartojimo prevencijos priemonių yra vykdoma jaunimui ne mokyklos aplinkoje, pamokas praleidinėjantiems ar mokyklos nelankantiems mokiniams ir mokiniams, turintiems socialinių ar akademinių problemų. 79 proc. savivaldybių yra vykdomos PAM prevencijos priemonės pažeidžiamoms šeimoms. Daugiausia prevencijos priemonės vykdomos PAM problemų turinčiose šeimose.

Sveikatos apsaugos minsiterijos atstovai posėdyje plačiau pristatė priemonės „Gerinti kokybiškų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose“ įgyvendinimo galimybes.

Priemonės įgyvendinimas prisidės prie 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano strateginio tikslo „didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“, kuriuo siekiama, kad 2030 m. pagal Laimės indeksą Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių užimtų ne žemesnę kaip 10 vietą.

Taip pat įgyvendinus priemonę numatoma, kad iki 2030 m.:

• visuomenės stigminės nuostatos dėl psichikos sveikatos sumažės bent 5 proc. punktais lyginant su 2022 m.,
• mokinių, kuriems būdingas žemas psichologinės gerovės lygis, dalis sumažės 4,7 proc.,
• savižudybių skaičius 100 000 gyventojų sumažės iki 13,
• sumažės legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui (litrais, absoliutaus (100 proc.) alkoholio), per metus iki 9,4 litro,
• sumažės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo mirusių asmenų skaičius 100 tūkst. gyventojų iki 2,6,  
• padidės Lietuvos gyventojų, nurodžiusių, kad sėkmingai metė rūkyti, dalis nuo mėginusių mesti rūkyti iki 46 proc.,
• 40 proc. psichosocialinę negalią turinčių vaikų šeimos narių/globėjų bus patenkinti gautomis paslaugomis,
• 80 proc. asmenų po dalyvavimo veiklose pagerins sveikatos raštingumo kompetenciją,
• 90 proc. specialistų po dalyvavimo veiklose įgis/patobulins kvalifikaciją,
• 80 proc. asmenų palankiai vertins visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.

Komisijos pirmininkė Morgana Danielė

Mob. 8 698 42 104

Parengė

Seimo kanceliarijos patarėja Erika Mikalajūnienė

Tel. (8 5)  239 6815, el. p. [email protected]