Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pranešimas: tyrimas atskleidė, kad jaunimas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą vertina neigiamai

2022 m. lapkričio 17 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Lapkričio 16 d. Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos (PPK) posėdyje Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Evelina Pridotkienė supažindino Komisijos narius su NTAKD užsakymu vykdyto tyrimo „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas bendrojoje populiacijoje“ rezultatais. Komisijai pristatyti gauti duomenys, apimantys psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą tarp Lietuvos jaunimo. Tyrime dalyvavo 740 jaunų asmenų (15–29 metų).

Išsamūs tyrimo duomenys atskleidė, kad 15–29 m. amžiaus respondentai rūkyti pradėjo būdami vidutiniškai 16,4 metų amžiaus, o vartoti alkoholį – 17 metų. Jaunimas kanapes pirmą kartą vartoti pabandė būdami vidutiniškai 17,9 metų, LSD – 18 metų, ekstazį – 18,9 metų, kokainą – 19,4 metų, amfetaminą ir opioidus – 19,7 metų, o haliucinogeninius grybus – 20,3 metų. Naujas psichoaktyviąsias medžiagas jaunimas pirmą kartą pabandė vidutiniškai 18,2 metų, o inhaliantus – 14 metų.

Bent kartą gyvenime rūkė 58 proc. jaunų asmenų, o kasdien rūkė – 20,5 proc. Kiek mažiau populiarios buvo elektroninės cigaretės; bent kartą gyvenime jas vartoti bandė 45,4 proc. respondentų, o kasdien vartojo – 6,9 proc. Kaitinamuosius tabako gaminius išbandė 32,2 proc. jaunimo, o kasdien vartojo – 5 proc. Tabako cigarečių rūkymas buvo mažiausiai paplitęs tarp jauniausių respondentų (15–19 metų) – šioje amžiaus grupėje populiaresnės buvo elektroninės cigaretės.

Reguliariai rūkantis jaunimas per dieną surūko vidutiniškai 10 tabako cigarečių (vyrai – 10,6 vnt., moterys – 8,8 vnt.). Mažiausią skaičių cigarečių per dieną surūkydavo 15–19 m. respondentai – 6,8 vnt. Reguliariai vartojantieji kaitinamuosius tabako gaminius per dieną suvartoja vidutiniškai 7,8 vnt. (vyrai – 8,6 vnt., moterys – 6,9 vnt.), o reguliariai elektronines cigaretes vartojantis jaunimas per dieną jas vartoja vidutiniškai 5,2 kartus.

46,9 proc. jaunų asmenų nurodė, kad praeityje rūkė. Daugiau nei pusė šių asmenų yra bandę mesti rūkyti: 28,3 proc. visiškai (sėkmingai) metė rūkyti, o 31,9 proc. mėgino mesti, bet vėl pradėjo. Niekada nemėgino mesti rūkyti, bet norėtų – 21,2 proc. rūkiusių asmenų ir tik 18,7 proc. nemėgino mesti ir nesiruošia to daryti. Sėkmingai meta rūkyti beveik dvigubai didesnė dalis rūkančių moterų nei vyrų, o vyrai dažniau nei moterys nenori ir nesiruošia atsisakyti šio žalingo įpročio.

Bent kartą per paskutinius metus alkoholį vartojo 75,8 proc. jaunimo (kas ketvirtas jaunas asmuo per paskutinius metus išvis nevartojo alkoholio). Alkoholį bent kartą per paskutinius metus vartojo 52,2 proc. 15–19 metų amžiaus respondentų. Bent kartą per paskutinį mėnesį alkoholį vartojo 54,2 proc. jaunimo. 17,4 proc. respondentų alkoholį vartojo kartą per savaitę ar dažniau: 0,9 proc. – kasdien arba beveik kasdien, 4,9 proc. – keletą kartų per savaitę, o 11,6 proc. – bent kartą per savaitę.

Jaunimas vienu metu įprastai išgeria 1–3 standartinius alkoholio vienetus (SAV): moterys – 1 SAV, vyrai – 2-3 SAV. 15–19 metų asmenys įprastai vienu metu suvartoja ne daugiau kaip 1 SAV arba išvis nevartoja alkoholio. 15,5 proc. jaunimo nurodė, kad bent kartą per mėnesį nesaikingai vartoja alkoholį (išgeria 6 ir daugiau SAV vienu metu). Vyrų ir 20–29 metų amžiaus jaunimo alkoholio vartojimo įpročiai yra didesnės rizikos nei moterų ir 15–19 metų amžiaus jaunimo.

Bent kartą gyvenime kokius nors narkotikus vartojo 23,4 proc. jaunimo. Bent kartą per paskutinius metus narkotikus vartojo 10 proc. jaunimo. Bent kartą per paskutinį mėnesį narkotikus vartojo 3,8 proc. jaunimo. 10 respondentų nurodė kasdien vartojantys narkotikus, nes negali be jų apsieiti, o tai rodo galimą priklausomybę. Narkotikus išbandė dvigubai didesnė dalis vyrų (31,3 proc.) nei moterų (15,3 proc.). Bent kartą per paskutinius metus narkotikus vartojo 10 proc. jaunimo (vyrų – 15,2 proc., moterų – 4,6 proc.). Bent kartą per paskutinį mėnesį narkotikus vartojo 3,8 proc. jaunimo (vyrų – 6,4 proc., moterų – 1,1 proc.). 

Kanapes bent kartą gyvenime vartojo 22,7 proc. respondentų, ekstazį – 3,1 proc., kokainą – 2,8 proc., amfetaminą – 2,4 proc., LSD – 2 proc., haliucinogeninius grybus – 1,8 proc. Tik keli jauni asmenys buvo vartoję opioidus (0,5 proc.). Bent kartą per paskutinius metus kanapes vartojo 9,7 proc. jaunimo (vyrų – 14,7 proc., moterų – 4,6 proc.), o kitus narkotikus – po mažiau nei 10 respondentų (0,1–1,1 proc.).

Naujas psichoaktyviąsias medžiagas bent kartą gyvenime vartojo 3,5 proc. jaunimo (vyrų – 5,1 proc., moterų – 1,9 proc.), dar 4,5 proc. respondentų nebuvo tikri ar kada nors vartojo tokias medžiagas. Jaunimas ne visada žino, kokias psichoaktyviąsias medžiagas patys išbando, dėl to negali žinoti ir jų keliamo pavojaus, neigiamų pasekmių.

Bent kartą gyvenime kokius nors inhaliantus vartojo 6,6 proc. jaunimo (vyrų – 9,4 proc., moterų – 3,8 proc.). Klijus bandė vartoti 4,3 proc. jaunimo (5,9 proc. vyrų ir 2,7 proc. moterų), benziną – 2,7 proc. (3,7 proc. vyrų ir 1,6 proc. moterų), „linksminančiąsias dujas“ (N2O) – 1,5 proc., „bazą“, „popersą“, „poperį“ – 1,1 proc.

46,8 proc. jaunimo kada nors kas nors buvo siūlęs pabandyti narkotikų. Tokio pasiūlymo dažniau nurodė sulaukę vyrai, vyresnis jaunimas. 53,8 proc. jaunimo, kada nors sulaukusio pasiūlymo pabandyti narkotikų, sėkmingai atsisakė ir niekada neišbandė jokių narkotikų.

Dažniausios vietos, kuriose buvo siūloma išbandyti narkotikus, buvo uždari pasilinksminimo vakarėliai arba pas kažką namuose. 14,1 proc. jaunimo, kuris niekada gyvenime nevartojo narkotikų, teigė, kad jei pasitaikytų tokia proga, tai pabandytų vartoti narkotikus.

Išbandžiusių narkotikus buvo daugiau tarp tų respondentų, kurie nurodė kad turi narkotikus vartojančių draugų.

Kas penktas jaunas asmuo panorėjęs galėtų lengvai per 24 val. gauti narkotikų, o daugiau nei trečdalis atsakė, kad jiems tai būtų neįmanoma. Lengviausia jaunimui būtų gauti kanapių.

Jaunimas narkotikus dažniausiai išbando vartoti (ar vartoja) draugų rate (72,8 proc. kada nors narkotikus vartojusių respondentų), rečiau – kai lankosi diskotekose, naktiniuose klubuose (31,2 proc.) arba kavinėse, baruose (21,4 proc.).

Dažniausiai jaunimo nurodytos narkotikų vartojimo priežastys buvo smalsumas ir noras atsipalaiduoti, o dažniausios priežastys, dėl kurių jaunimas neišbandė narkotikų, buvo tai, kad narkotikai jų tiesiog nedomina, taip pat neigiamas nusistatymas prieš narkotikų vartojimą, suvokiamas neigiamas narkotikų poveikis sveikatai bei priklausomybės baimė.

Dauguma jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą vertina neigiamai: narkotikų vartojimą neigiamai vertina 91 proc. respondentų, rūkymą – 79,7 proc., o alkoholio vartojimą – 72,4 proc. Dalis jaunimo neturėjo aiškios nuomonės apie šias psichoaktyviąsias medžiagas.

„Verta apsvarstyti galimybes plėtoti socialinių emocinių įgūdžių ugdymo ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programas, psichinei ir fizinei sveikatai palankų užimtumą bei laisvalaikio praleidimą pabaigus mokyklą – profesinėse, aukštosiose mokyklose, darbovietėse, jaunimo dažnai lankomose laisvalaikio praleidimo vietose, apsvarstant jų finansavimo galimybes, taip didinant jų prieinamumą ir populiarumą. Labai svarbu aktyvinti savivaldybes, kuriose nėra vykdoma Ankstyvosios intervencijos programa bei didinti Ankstyvosios intervencijos programos žinomumą ne tik tarp valstybės institucijų ir savivaldybių įstaigų, bet ir tarp nevyriausybinių organizacijų bei verslo sektoriaus“, – apibendrindama tyrimo rezultatus sakė E. Pridotkienė.

Komisija posėdyje taip pat svarstė klausimą dėl priklausomybės ligų, pakaitinio ir ŽIV ligos gydymo iš Ukrainos į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams, taip pat neteisėtai sieną kirtusiems migrantams, prašantiems prieglobščio Lietuvoje.

Republikinio priklausomybės ligų centro atstovės pateiktais duomenimis, šiuo metu yra gydomi 7 iš Ukrainos į Lietuvą atvykę karo pabėgėliai, sergantys priklausomybe nuo opioidų, kuriems yra reikalingas pakaitinis palaikomasis gydymas. Dar 4 asmenims pritaikytas kitas priklausomybes apimantis gydymas.

ŽIV ir AIDS paveiktų moterų ir artimųjų asociacijos „Demetra“ prezidentė informavo, kad į jų organizaciją kreipėsi 32 ŽIV infekuoti asmenys, kurie gauna gydymą, dažnu atveju gydymui reikalingus medikamentus pacientai atsisiunčia iš Ukrainos.

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų pateiktus duomenis, privalomojo sveikatos draudimo informacinėje sistemoje „Sveidra“ iki 2022 m. lapkričio mėnesio yra užfiksuoti 211 apsilankymų, susijusių su ŽIV infekcijos testavimu.

2022 m. iš viso diagnozuota 192 ŽIV infekcijos atvejų, iš jų – 97 Lietuvos piliečiams, 88 – Ukrainos piliečiams, 7 – kitų šalių (iš jų vienas nurodytas kaip pabėgėlis).

Komisijos pirmininkė Morgana Danielė

Mob. 8 698 42 104

Parengė

Seimo kanceliarijos patarėja Erika Mikalajūnienė

Tel. (8 5)  239 6815, el. p. [email protected]