Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Seimo Ateities komiteto pranešimas: „Rail Baltica“: ar atsisakysime rusiškos vėžės Vakarų–Rytų ašimi?“

2022 m. lapkričio 29 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimo Ateities komiteto biuro nuotrauka

 

Vienas ambicingiausių pastarųjų dešimtmečių Europos infrastruktūros projektų „Rail Baltica“ siekia europinės vėžės bėgiais sujungti Baltijos šalis ir dalį Lenkijos, taip pat Suomiją su likusia Europos Sąjungos dalimi.

Projekto reikšmė užtikrinant greitą ir patikimą Baltijos regiono jungtį su Vakarų Europa susidarius naujoms geopolitinėms sąlygoms yra ypač didelė. Privalome persiorientuoti iš Vakarai–Rytai į Šiaurę–Pietus, bendrame uždarame kartu su Audito komitetu posėdyje kalbėjo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Posėdyje dalyvavęs susisiekimo ministras Marius Skuodis parlamentarus informavo apie „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo eigą ir naujos geopolitinės situacijos keliamus iššūkius.

„Lietuva padarė didelę pažangą įgyvendindama „Rail Baltica“, ir naujomis geopolitinėmis sąlygomis būtina ypač intensyviai dirbti, kad būtų užtikrinta tolesnė projekto eiga ir greitas, patogus ir saugus Baltijos regiono susisiekimas su Vakarų Europa“, – sakė jis. Jam pritarė ir susisiekimo viceministrė Loreta Maskoliavienė ir pabrėžė, kad Lietuvos strateginis interesas yra Klaipėdos prijungimas prie europinės vėžės. Uostamiesčio europinės vėžės nutiesimas leistų Lietuvai tapti konkurencinga tarptautinėje jūrų pervežimų rinkoje, o kalbant apie projekto plėtrą, reikia neužmiršti, kad perėjimas nuo kelių transporto prie geležinkelių transporto yra vienas iš pagrindinių darnaus vystymosi tikslų, kurie turi būti užtikrinti iki 2030 metų, teigė viceministrė.

Pasak Europos Komisijos (EK) Šiaurės–Baltijos transporto koridoriaus koordinatorės Katerinos Trotman (Catherine Trautmann), Europos Parlamentas taip pat labai vertina šį projektą, todėl svarbu matyti ne tik nacionalinę, bet ir trijų valstybių viziją, kadangi „Rail Baltica“ – tai ir susisiekimas, ir ekonomika, ir saugumas, ir apskritai naujų technologijų atėjimas į regioną.

Bendrame Ateities komiteto ir Audito komiteto uždarame posėdyje dalyvavo ir kalbėjo: „RB Rail AS“ valdybos pirmininko pavaduotojas ir veiklos direktorius Marius Narmontas; „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima; Finansų ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų departamento direktorius Darius Trakelis; Prezidento aplinkos ir infrastruktūros grupės patarėjas Nerijus Kaučikas; europarlamentaras Petras Auštrevičius; Europos Parlamento narių įsteigtos „Rail Baltica draugai“ grupės pirmininkas, Europos Parlamento vicepirmininkas dr. Robertas Zylė (Roberts Zīle); Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius Andrius Pulokas; Ekonominio saugumo politikos skyriaus vedėja Alina Budrauskaitė; Ekonominio saugumo politikos skyriaus atašė Roberta Tunyla.

 

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Seimo Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

 

Parengė

Seimo Ateities komiteto biuro patarėja

Miglė Paulauskė, tel. (8 5) 239 6894, el. p. [email protected]

       Naujausi pakeitimai - 2022-11-29 08:46
       Monika Kutkaitytė