Metinės įžvalgų konferencijos tema – kokios trumpalaikės ir ilgalaikės Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmės Lietuvai?

2022 m. gruodžio 22 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Gruodžio 21 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (toliau – LNB) vyko bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus ir Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto organizuota metinė (jau ketvirtoji) įžvalgų konferencija-forumas. Jos metu prelegentai bandė strategiškai numatyti įvairius scenarijus, kurie vienaip ar kitaip gali būti susiję su Lietuva ir reikšmingai paveikti įvairias mūsų gyvenimo sferas. 2022 m. pasaulis ir Lietuva susidūrė su teroristinės Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltais iššūkiais tarptautinėje politikoje, ekonomikoje ir kitose srityse. Kyla poreikis pažvelgti į pasekmes, kurias sukelia tas karas ir kokios pasaulėtvarkinės tendencijos ryškėja? Kokios trumpalaikės ir ilgalaikės Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmės Lietuvai? Šiuos klausimus svarstė Lietuvos politikai ir ekspertai.

Diplomatas ir buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas atkreipė dėmesį, kad svarstant apie bet kokius V. Putino karo Ukrainoje ateities scenarijus reikėtų laikytis tam tikro nuoseklumo ir visų pirma pasiekti sprendimus šiandienos problemoms, o kitų problemų sprendimus palikti ateičiai.

„Aš tai įvardinčiau kaip bedugnę. Bedugnės neįmanoma peršokti dviem šuoliais. Šokim per ją vienu šuoliu, ne dviem. Jeigu branduolinis ginklas pateks į Kadyrovo arba Prigožino rankas tai bus ateities problema, dabar Ukraina turi laimėti“, – svarstė P. Vaitiekūnas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, kad nepaisant pasaulyje besikaupiančių tamsių debesų Lietuvos ekonomika šiais metais išliko stabili, o vertinant ateities scenarijus, mūsų valstybė daugiausia ekonomiškai laimėtų Ukrainos pergalės prieš Rusiją atveju.

„Mes daugybės ateities kriterijų negalime įvertinti. Bet apibendrinus galime pasakyti, kad Lietuvos ekonomikai teigiamą poveikį turėtų Ukrainos pergalės scenarijus. Tas poveikis mūsų ekonomiką galėtų pakelti pakankamai reikšmingai. Tiek konflikto įšaldymo, tiek pralaimėjimo atveju, deja, mūsų ekonomikos lauktų smūgis“, – įžvelgė G. Šimkus.

Lietuvos diplomato, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataro Albino Januškos nuomone, vienas svarbiausių Lietuvos ateities darbų bus tolimesnis pokarinės Rusijos atgrasymas ir karinės infrastruktūros plėtimas siekiant priimti daugiau NATO karių.

„Ukrainos laimėjimo atveju, mes sunkai įsivaizduojame jos tankus prie Kremliaus. Rusija vis tiek išliks. Todėl esminė Lietuvos užduotis bus gebėjimas atgrasyti Rusiją nuo kito puolimo, šį kartą Lietuvos. Vienintelis dalykas, ką mes turime daryti, tai pasiruošti NATO kariuomenės priėmimui Lietuvoje ir tam sukurti infrastruktūrą“, – teigė A. Januška.

Europos Parlamento nario Petro Auštrevičiaus teigimu, pasikeitusi saugumo situacija regione išryškino senas tarptautinės politikos problemas, dėl kurių didžiosios valstybės turi daugiau įtakos, negu mažesnės. Todėl Lietuva turi ruoštis, kad ateities sprendimai, greičiausiai, bus priiminėjami remiantis šiais principais.

„Per 2008 metų ekonominę krizę visi kalbėjo, kad bankas per didelis, kad žlugtų ir visi bandė rasti išimtinai individualizuotus sprendimus. Dabartinėje saugumo situacijoje pastebime principą, kad kai kurios valstybės yra per didelės, kad būtų neteisingos. Kitaip tariant, įsisenėję tradiciniai požiūriai, įtaka, dydis lemia – būkime atviri – ir mums su tuo reikia kartais skaitytis. Taip yra, ir taip greičiausiai bus ateityje. Mes privalėsime ieškoti sprendimo atsižvelgiant į visus šiuos trūkumus“, – pastebėjo P. Auštrevičius.

Lietuvos diplomatas, politikas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis konferencijos metu iškėlė tris pagrindinius klausimus, kurie spręsis kitais metais ir turės įtakos Ukrainos pergalei.

„Kas gali lemti Ukrainos pergalę? Yra daug nežinomųjų. Pirmiausia, ar per artimiausius kelis mėnesius Ukraina atlaikys humanitarinę katastrofą? Antra, ar Ukrainos kariuomenė atlaikys naują mobilizacijos metu surinktų Rusijos karių bangą? <...> Trečia, mūsų solidarumo aižėjimas, ar mes atsilaikysime nuo dujų, naftos stokos ir kaip mums pavyks sumažinti Rusijos pajamas“, – dėstė A. Valionis

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis konstatavo, kad kitais metais spręsis daug svarbių globalių klausimų, kuriems didelę įtaką turės Jungtinės Amerikos Valstijos. Todėl Lietuva turės labai intensyviai dirbti su savo sąjungininke priimant svarbius sprendimus.

„Mes esam Vakarai, mes esam politinė valia. Viskas priklauso nuo mūsų aktyvumo, kūrybiškumo ir gebėjimo ją padaryti visos NATO valia. <...> Mes turime dirbti su JAV labai intensyviai, nes esminiai sprendimai priklausys nuo Bideno administracijos ir nuo Respublikonų partijos“, – teigė Ž. Pavilionis.

Pritardamas savo kolegai, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis teigė, kad artimiausiu metu Lietuva turėtų koncentruotis Ukrainos kaip pakviestosios valstybės į NATO  statuso suteikimo klausimu, nes dėl sugriautos ekonomikos Ukrainai tapti Europos Sąjungos nare gali būti ypač sunku.

„Ką Lietuva gali daryti šiuo metu, tai yra ieškoti sąjungininkų Ukrainą palaikyti politiškai. Vilniuje NATO viršūnių susitikimo metu Ukrainai turi būti suteiktas pakviestosios valstybės į NATO statusas. <...> Derybose dėl ES, būsiu atviras, palaikau ir remiu, bet kalbėti apie reformas, kada Ukrainos 50 proc. elektros infrastruktūros sunaikinta, yra sunku. Todėl mums reikia koncentruotis į NATO klausimą“, – svarstė A. Ažubalis.

Valstybės pažangos tarybos narys, VU TSPMI dėstytojas dr. Mariusz Antonowicz svarstė, kad prieš priimant Ukrainą į Europos Sąjungą, pastaroji turi reformuoti savo sprendimo priėmimo mechanizmą. Šiuo klausimu Lietuva galėtų pateikti savo problemos sprendimo idėją.

„Ar mes pradėsime kurti Lietuviškąją Europos Sąjungos viziją? Priėmus Ukrainą į ES, tačiau nereformavus sprendimų priėmimo mechanizmo, mes galimai ją paralyžiuotume. <...> Dėl reformos mes turime Vokietijos ir Prancūzijos kvalifikuotos daugumos balsavimo pasiūlymą, kas jiems suteiktų balsų daugumą. Iš kitos pusės yra vidurio Europos valstybės, kurios sistemos nenori keisti. Lietuva šiuo klausimu pati galėtų pasiūlyti savo modelį“, – siūlė M. Antonowicz.

Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius dr. Boguslavas Gruževskis atkreipė dėmesį, kad Ukraina nėra sudaryta iš vientisos sistemos ir ji šiuo metu yra tam tikroje istorijos kryžkelėje.

„Nematykime Ukrainos kaip kažkokios vientisos sistemos. <...> Ukraina turi milžinišką galimybę. Epochalinis perversmas gali įvykti joje, jeigu ji gaus ir sąžiningai pasinaudos ta parama, kuri jai yra numatyta. O jeigu neperžengs tos „atkatų“ kultūros? Aišku bus daug norinčių pasipelnyti, nes praktiškai savanaudiškumas mus varo per tą sistemą“, – svarstė B. Gruževskis.

Rytų Europos studijų centro Valdybos pirmininkas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis jau po konferencijos pritarė Petrui Vaitiekūnui ir teigė, kad karas Ukrainoje yra globalaus žūtbūtinio konflikto tarp autoritarinių ir demokratinių valstybių dalis, kuris gali pasibaigti tik laisve arba nelaisve, jokios tarpinės stotelės negalimos. Todėl būtina bet kokia kaina siekti ir Ukrainos pergalės.

Konferencijos metu taip pat buvo pristatytas Seimo Ateities komiteto ir LNB parengtas tekstas „Karas Ukrainoje ir jo pasekmės Lietuvai“. Jį pristatė LNB Išorinės informacinės aplinkos vyriausiasis ekspertas Alfonsas Eidintas.

Konferencijos įžanginį žodį tarė Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata ir LNB direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Konferenciją moderavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata ir LNB strateginio prognozavimo skyriaus vadovas Lauras Bielinis.

Konferencijos apibendrinantį žodį tarė Lauras Bielinis.

Konferencijoje dalyvavo Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas; Albinas Januška, Lietuvos diplomatas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras; Petras Vaitiekūnas, diplomatas, buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje; Žygimantas Pavilionis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas; Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys; Antanas Valionis, Lietuvos diplomatas, politikas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras; Audronius Ažubalis, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas; dr. Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius; Vytis Jurkonis, Rytų Europos studijų centro Valdybos pirmininkas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, „Freedom House“ Lietuvos skyriaus vadovas; dr. Mariusz Antonowicz, Valstybės pažangos tarybos narys, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.

Diskusijos moderatorius – Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė

Gediminas Kašėta

Strateginio prognozavimo skyriaus

Išorinės informacinės aplinkos ekspertas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

El. p. [email protected]

Ateities komiteto biuras

Tel. (8 5) 239 6950

El. p. [email protected]