Seimo Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ virtualios diskusijos centre – socialinis kapitalas ir žmonių vienišumo problema

2023 m. vasario 23 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka pristatė trečią šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją, kurios metu buvo diskutuojama apie Lietuvos socialinį kapitalą ir žmonių tarpusavio bendravimui kylančias problemas. Pristatydamas temą Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. dr. Raimundas Lopata teigė, kad kalbėdami apie valstybę dažnai pamirštame šį jos dėmenį.

„Gyvename rinkos ekonomikos respublikoje, liberalioje demokratijoje, bet, panašu, kad kalbėdami apie šiuos dėmenis, sudarančius respublikos esmę, dažnai pamirštame socialinį kapitalą, iš kurio plaukia labai daug svarbių dalykų: pradedant šeima, baigiant demokratija ir vienišumo problema“, – teigė R. Lopata.

Seimo Ateities komiteto biuro patarėjas prof. dr. Arūnas Augustinaitis renginyje pabrėžė, kad socialinio kapitalo ir žmonių tarpusavio santykių pokyčiams daug įtakos turi socioekonominiai pokyčiai. „Socialinis kapitalas ir socialinė įtrauktis turi socioekonominį turinį. Šitas turinys sieja socialinius pokyčius su šiuolaikinėmis ekonominėmis reikmėmis, pačios ekonomikos virsmais ir kaita šitoje postmodernioje, skaitmenintoje visuomenėje, ekonomikoje ir technologijų terpėje“, – teigė A. Augustinaitis.

Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis atkreipė dėmesį, kad dėl socialinių tinklų ir technologinės pažangos visuomenėje formuojasi nauja vienišumo forma, kuri pasižymi žmonių nesugebėjimu užmegzti ryšių savo aplinkoje. „2020 metais 29 proc. Lietuvos penkiolikmečių pažymėjo, kad negali laisvai užmegzti kontaktų su bendraamžiais. <...> Turiu pasakyti, kad vienišumas vis dažniau iššaukia socialinį ir psichologinį diskomfortą. Tai nėra tas klasikinis vienišumas – tai yra tas vienišumas kolektyve arba net šeimoje, kai yra žmona ir vaikai. Tai ypač žalinga ir skaudi vienišumo forma, kai žmogus jaučiasi vienišas, nors nuolat funkcionuoja žmonių būryje, savo kolektyve“, – pabrėžė B. Gruževskis.

Psichoterapeutas ir Lietuvos kognityvinės elgesio terapijos asociacijos valdybos narys Andrius Kaluginas pritarė, kad iš psichologinės pusės vienišumas yra traktuojamas kaip problema ir tragedija, tačiau svarstė, ar to nereikėtų priimti kaip naujos tikrovės.

„Ar su vienišumu reikia kovoti paisant jo medicinines ir psichologines pasėkmes, ar visgi tai priimti kaip naująją tikrovę? <...> Galbūt verta dėti daugiau pastangų priimti naują tikrovę, o ne su ja kovoti? Mano akimis, tai reiškia, kad nereikėtų stigmatizuoti vienišų žmonių, o priešingai, kurti sąlygas jiems sąveikauti, turėti galimybę socializuotis“, – svarstė A. Kaluginas.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimundas Kuodis pastebėjo, kad valstybėje vyraujanti prasta politinė kultūra gali turėti įtakos visuomenėje esančių žmonių abejingumui, kuris gali vesti prie žmonių ryšių trūkinėjimo.

„Lietuvoje per trisdešimties metų istoriją esam pridarę labai baisių dalykų: pradedant žemės kilnojimais ir jų neteisingumu, banditišku privatizavimu, didžiuliu nebaudžiamumu teisėsaugoje ir korupcija. <...> Kitas procesas yra mikrolygyje, daugiau pasireiškiantis gudrauodegizmas, kai bandoma kurti bendruomenę bendram reikalui, pavyzdžiui, laiptinę dažyti. Susiduriama su tokiu išsisukinėjimu, kai žmonės nori kažkur nemokėti savo dalies, apsimeta vargšais, vengia susirinkimų, dalina tą naštą ant mažesnio skaičiaus žmonių ir panašiai“, – teigė R. Kuodis.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas Arūnas Poviliūnas ir jo kolegė Ieva Adomainytė-Subačienė teigė, kad sprendžiant socialinio kapitalo problemas gali prisidėti profesionalūs socialiniai darbuotojai, tačiau tyrimai rodo, kad didžioji dalis jų netiki, jog ateityje jie galės daugiau prisidėti prie socialinių pokyčių formavimo.

„Paklausti, kaip ateityje, po dešimties metų, matys savo funkcijas ir kaip atrodys pagrindinės kompetencijos, deja, socialiniai darbuotojai atsako nematantys savęs priimant socialinės politikos sprendimus. Jie nemano, kad jų nuomonės kas nors klaus“, – teigė I. Adomainytė-Subačienė.

Seimo narys Algirdas Sysas pastebėjo, kad sprendžiant socialiniams darbuotojams kylančias problemas reikia keisti jų statusą visuomenėje. „Ar mes įvertiname tokių žmonių savivertę iki galo? Jeigu mes žiūrime pagal jų darbo užmokestį, tai jie yra valstybės tarnybos piramidės mažiausiai apmokami darbuotojai. Kaip jie gali kurti didesnę pridėtinę vertę kitiems, kai patys blogai jaučiasi?“ – klausė parlamentaras.

Diskusijoje dalyvavo prof. dr. Arūnas Augustinaitis, Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto biuro patarėjas; Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius; Andrius Kaluginas, psichoterapeutas, psichosocialinių rizikų, krizių ir santykių psichologas, Lietuvos kognityvinės elgesio terapijos asociacijos valdybos narys; prof. dr. Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas; prof. dr. Arūnas Poviliūnas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas; dr. Ieva Adomainytė-Subačienė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoja; Algirdas Sysas, Lietuvos Respublikos Seimo narys.

Diskusijos moderatoriai – Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. dr. Raimundas Lopata ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus vadovas Lauras Bielinis.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Seimo Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė

Gediminas Kašėta

Strateginio prognozavimo skyriaus

Išorinės informacinės aplinkos ekspertas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

El. p. [email protected]

Seimo Ateities komiteto biuras

Tel. (8 5) 239 6950

El. p. [email protected]