Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: Ukrainos narystė NATO yra būtina viso Baltijos regiono saugumui ir stabilumui

2023 m. balandžio 25 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Latvijos Saeimos kanceliarijos nuotraukos

„Manome, kad Ukrainos narystė NATO yra būtina viso Baltijos regiono saugumui ir stabilumui. Esame įsipareigoję Vilniaus viršūnių susitikime pasisakyti už Ukrainos kvietimą prisijungti prie NATO ir suteikti Ukrainai praktinę paramą“, – pirmadienį, balandžio 24 d., Latvijos parlamente vykusiame Baltijos šalių ir Lenkijos parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkų posėdyje, sakė Seimo Pirmininko pavaduotoja, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Komiteto pirmininkė pabrėžė, kad balandžio 6 d. Seimas priėmė  rezoliuciją dėl Lietuvos pagrindinių tikslų NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje. Artėjančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje Lietuva sieks reikšmingai sustiprinti Baltijos regiono ir visos rytinės NATO dalies priešakinę gynybą ir atgrasymą. „Lietuva puikiai suvokia Rusijos agresyvių veiksmų regione keliamą riziką ir iššūkius. Mes tvirtai tikime, kad NATO turi parodyti aiškų įsipareigojimą kolektyvinei gynybai ir atgrasymui regione, ir esame visiškai įsipareigoję dirbti su sąjungininkais, kad sustiprintume savo gynybos pajėgumus ir infrastruktūrą“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Papildomai Seimo narė pabrėžė, kad būtina plėsti ir stiprinti NATO ir Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybių partnerių praktinį bendradarbiavimą, apimant technologijų, kibernetinės gynybos ir atsparumo hibridinėms grėsmėms sritis, ir siekį ginti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką.

Kalbėdama energetinio saugumo Rusijos karo akivaizdoje tema, Seimo narė pažymėjo, kad balandžio 22 d. Lietuvoje vyko šalies elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas – pirmąkart elektros sistema buvo pilnai atjungta nuo Rusijoje valdomo tinklo ir sėkmingai veikė savarankiškai. „Turime pripažinti, kad sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklais yra susijęs su rizika ir sąnaudomis, nepaisant to, kada jis įgyvendinamas. Tačiau sinchroninis darbas su teroristinės valstybės elektros sistemomis kelia dar didesnę riziką.  Todėl raginame kitas Baltijos šalis prisidėti prie elektros sistemos izoliuoto darbo bandymų ir pasitraukti iš posovietinės BRELL sutarties su Rusija ir Baltarusija nelaukiant 2025 metų“, – pabrėžė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Latvijos Saeimos kanceliarijos nuotraukos

Neformalūs Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkų susitikimai rotacijos principu rengiami prieš kiekvieną COSAC. Pažymėtina, kad šiame susitikime dalyvavo Ukrainos Aukščiausiosios Rados integracijos į Europos Sąjungą komiteto pirmininkė Ivana Klympuš-Tsintsadze ir Europos Komisijos atstovybės Latvijoje vadovo pavaduotojas Andris Kužnieks.

Vizito metu svečiai lankėsi Rygos hidroelektrinėje ir saulės baterijų parke Salaspilyje.

COSAC – ES reikalų parlamentinių komitetų konferencija, didžiausias ir svarbiausias ES valstybių narių parlamentų Europos reikalų komiteto renginys, kuriame aptariami patys svarbiausi ES darbotvarkės klausimai. Konferenciją rengia pirmininkaujančios ES Tarybai valstybės narės parlamentas.

Artimiausias COSAC LXIX plenarinis posėdis vyks lapkričio 14–16 dienos Stokholme.

Daugiau informacijos:

Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėjas

Martynas Lukoševičius, tel. + 370 5 239 6881