Klausimai, ar įmanoma pasiekti užsibrėžto tikslo – 100 proc. vykdomi žalieji viešieji pirkimai – Seimo Audito komiteto ir Valstybės kontrolės konferencijoje

2023 m. gegužės 31 d. pranešimas žiniasklaidai

Šalies perėjimas tik prie žaliųjų viešųjų pirkimų, Europos Komisijos planai užkardyti „žaliąjį klaidinimą“, žaliojo kurso ir tvarumo tikslai ir jų įgyvendinimas – į šiuos iššūkius atkreipti daugiau visuomenės dėmesio šiandien kviesta Seimo Audito komiteto ir Valstybės kontrolės surengtoje konferencijoje „Visi viešieji pirkimai žalieji – vizija ar tikrovė?“

„Žalieji viešieji pirkimai formuoja pasiūlą ir tvarius įpročius, todėl labai svarbu, kad pirkimai atrodytų „žaliai“ ne tik ataskaitose, bet iš tikrųjų būtų žalieji ir padėtų siekti tvarumo tikslų. Mūsų šalis yra išsikėlusi tikrai ambicingą tikslą, tačiau reikia įsivertinti jo įtaką šalies finansams trumpuoju laikotarpiu, nes žaliosios prekės kainuoja iki 3,5 karto brangiau nei įprastos. Todėl mūsų ambicijos turi turėti tvirtą pagrindą ir sukurti realų teigiamą poveikį aplinkai, kurį sužinosime tik jį įvertinę“, – konferencijoje kalbėjo valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

„Audito komitetas, kurio viena pagrindinių funkcijų – vertinti, ar viešosios lėšos naudojamos racionaliai ir efektyviai, pasigedo ambicingų tikslų pagrindimo kaštų ir naudos analizių: tiek naudos aplinkai, tiek poveikio viešiesiems finansams. Girdime ir viešųjų pirkimų proceso dalyvių nuogąstavimus, kad pastariesiems trūksta žinių vykdyti žaliuosius pirkimus, rinka nėra pasirengusi užtikrinti reikiamų žaliųjų pirkimų apimčių, viešasis sektorius taip pat susiduria su ribotais finansiniais ištekliais, o tai gali apsunkinti dažniausiai brangesnių „žaliųjų produktų“ įsigijimą. Todėl pereinant prie aplinkos apsaugai bei klimatui palankios ekonomikos turime ieškoti sinergijos tarp viešųjų pirkimų žalinimo bei efektyviausio viešųjų finansų panaudojimo“, – sakė Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė.

Už aplinkosaugą atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, kreipdamasis į konferencijos dalyvius vaizdo sveikinime, akcentavo: „Viešieji pirkimai pagal savo dydį ir vertę yra milžiniški. Europos Sąjungoje jie sudaro 14 proc. viso BVP arba net 1,8 trilijono eurų. Lietuvoje šie skaičiai taip pat įspūdingi – vešieji pirkimai mūsų šalyje sudaro 12 proc. BVP. Šiandien visa Europos Sąjungos politika yra paremta žaliuoju kursu, todėl žalieji viešieji pirkimai ypač aktualūs formuojant rinkos kryptį bei pereinant prie žiedinės ekonomikos. Be to, rinkdamiesi ekologinį kelią didiname tvarių produktų paklausą bei stipriname kovą su klimato kaita“, – teigė V. Sinkevičius.

Valstybės kontrolė 2018 m. yra atlikusi sisteminį veiklos auditą „Viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimas“ ir rekomendavo tobulinti šios srities reguliavimą mažinant perteklinius reikalavimus pirkimo procedūrų smulkmeniškam reglamentavimui. 2022 m. institucija atliko vertinimą „Ar esame pasirengę vykdyti žaliuosius pirkimus 100 proc.“. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad ambicingam įsipareigojimui – nuo 2023 m. visas viešajam sektoriui reikalingas prekes, darbus ir paslaugas įsigyti tik žaliųjų pirkimų būdu, o visoms valstybinėms įstaigoms vartoti tik žaliąją elektros ir šilumos energiją bei netaršų transportą – dar nėra pasirengta. Naujausio audito „Viešųjų pirkimų vidaus kontrolės sistemos atitiktis jai keliamiems reikalavimams“ rezultatai atskleidė, kad Valstybės kontrolės vertintų įstaigų sukurta viešųjų pirkimų srities vidaus kontrolė atitinka ne visus vidaus kontrolės elementus ir jiems taikomus principus.

Konferencijos metu, kartu su už šią sritį ir jos priežiūrą atsakingų šalies institucijų, Europos Komisijos, verslo atstovais, Europos Audito Rūmų, ministerijų, viešojo sektoriaus viešųjų pirkimų srities ekspertais buvo dalijamasi įžvalgomis, kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti tikslą žaliuosius pirkimus vykdyti 100 proc. ir kartu užtikrinti viešųjų finansų efektyvų, racionalų panaudojimą, aptarti kylančius iššūkius, įžvelgti galimybes.

Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato narė, grupės „Ekologinis pėdsakas“ vadovė Malgožata Golebievska (Małgorzata Gołębiewska) savo pranešime nagrinėjo vartotojų įgalinimą pereinant prie žaliosios ekonomikos, pateikė įžvalgas apie ES kovą su „žaliuoju klaidinimu“. Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato narys Ivanas Azevedo (Ivan Azevedo) pristatė paskutines naujienas apie žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimus (ES perspektyvą). Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas savo pristatyme teigė, kad 100 proc. žaliųjų pirkimų lygtį privalo spręsti visa organizacija. Verslo atstovas Vytas Sirtautas dalinosi patirtimi, kaip siekia klimatui neutralios gamybos 2050 m. ir matuoja pažangą.

Po pranešimų vyko konferencijos dalyvių diskusija apie žaliųjų pirkimų aktualijas.

Konferencijos transliacijos įrašą galima peržiūrėti čia

Transliacija anglų kalba

Renginio nuotraukų albumas

Daugiau informacijos:     

Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento komunikacijos patarėja

Zita Bislienė, mob. 8 684 84 573, el. p. [email protected]

Seimo Audito komiteto biuro patarėja

Rūta Petrukaitė, tel. 8 5 239 6564, el. p. [email protected]