Ateities komiteto diskusijoje: „Neuromokslai Lietuvoje. Ką galime pasiekti ir su kokiomis problemomis susiduriame?“

2023 m. birželio 22  d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka pristatė vienuoliktą šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją, kurios metu buvo diskutuojama apie neuromokslų ir dirbtinio intelekto plėtrą Lietuvoje,  apie naujų technologijų perspektyvas, problematiką globaliu mastu.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto Neurobiologijos ir biofizikos katedros vedėjas, Lietuvos neuromokslų asociacijos prezidento prof. Osvaldo Rukšėno nuomone, Lietuva turi daug potencialo neuromokslų srityje, tačiau tam reikia palaikyti mokslui skirtą infrastruktūrą.

„Neuromokslai yra potenciali sritis Lietuvai žiūrint į ateitį. Kai kalbame apie tam tikrą mokso sritį, yra kelios dedamosios. Kritinis elementas yra žmonės, tada žmonės sako, kad kritinis elementas yra pinigai, o iš pinigų atsiranda įranga. Lietuvoje žmonių, dirbančių šioje srityje, yra daug, <...> finansų niekada nėra gana, tačiau situacija irgi nėra bloga, <...> o neuromoksliniai tyrimai atliekami plačiai visoje Lietuvoje, Vilniuje ir Kaune, tiek aukštosiose mokyklose, tiek klinikose“, – teigė O. Rukšėnas.

Mokslininkas taip pat pateikė neuroetiką ir neurofilosiją kaip tas sritis, prie kurių Lietuva galėtų svariai prisidėti.

„Neuroetika ir neurofilosofija tampa vis aktualesnė. Filosofijos mokykla Lietuvoje yra garsi. Jeigu bent vienas kitas garsus filosofas arba jaunuolis pakreiptų savo interesus šia linkme, tai labai prisidėtų prie mūsų lietuviško įdirbio neuromokslų srityje“, – pasiūlė O. Rukšėnas.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto vyresniosios mokslo darbuotojos prof. Aušros Saudargienės, Lietuva jau yra pasaulio neuromokslų žemėlapyje, tačiau svarbu mums patiems neužmiršti Lietuvos mokslininkų ir šios srities problematikos.

„Labai norėtųsi, kad mes nebūtume nepastebimi. Ši sritis reikalauja labai daug darbo ir  resursų, labai daug pagundų jaunimui dirbti dirbtinio intelekto sferoje. Reikia labai daug kalbėti apie jaunimo išlaikymą šioje sferoje ir matyti tas problemas, o ne tik kalbėti mažose mokslininkų grupelėse apie tai, kaip nelengva dirbti mokslo srityje“, – pabrėžė A. Saudargienė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Rimos Naginienės nuomone, mūsų valstybėje nėra aiškiai suformuotos valstybės politikos dirbtinio intelekto atžvilgiu, o tai kenkia pažangai šioje srityje.

„Aš galvočiau, kad Lietuvoje nėra aiškiai suformuotos valstybės politikos. Mes nežinom,  koks yra prioritetas Lietuvoje. Keičiantis valdžiai, ta politika kinta. Ir kadangi nėra aiškios vizijos, ta mūsų pažanga kartais primena trypčiojimą vietoje, bet niekada vieno arba dviejų žingsnių į priekį“,   – sakė R. Naginienė,

Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyriausiosios metodininkės-tyrėjos prof. dr. Jolanta Zabarskaitė teigimu, Lietuvoje reikalinga platesnė diskusija dėl nacionalinių interesų dirbtinio intelekto atžvilgiu. Jos žodžiais, labai svarbu dirbtinį intelektą mokyti apie Lietuvos istoriją ir kultūrą.

„Mes šiuo metu nežinome, kokie vizionieriai, mokslininkai ir ideologai apmoko  dirbtinį intelektą. Mes žinome, kad tai darome ne mes. Mes procesų nekontroliuojame ir mes negalime būti tikri, kad į šį pasaulinį protą įsilies mūsų unikali politinė ir kultūrinė bendruomenė. Čia yra labai svarbus klausimas, ar mes į dirbtinį protą įliesime mūsų Rėzą ir mūsų Karvaičius“, – svarstė J. Zabarskaitė.

Inžinerijos mokslų daktaras, UAB „Neurotechnology“ Technologijų inžinerijos skyriaus vadovas Osvaldas Putkis pabrėžė, kad reikia ieškoti kompromiso naujų technologijų vystymo reguliacijos klausimu, nes pernelyg griežta reguliacija gali pakenkti mūsų konkurencijai su kitomis valstybėmis.

„Reikia tam tikro kompromiso reguliacijos klausimu, kad būtų galima tas technologijas vystyti ir būtų užtikrintas visuomenės interesas. Tačiau per smarkios reguliacijos gali sustabdyti vystymą, o tai neleistų konkuruoti su Kinija arba JAV“, – kalbėjo O. Putkis.

Kauno technologijos universiteto Dirbtinio intelekto centro tyrėja doc. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė sakė, kad vystant dirbtinį intelektą, didžiausi iššūkiai kils būtent etikos srityje ir tai, kaip naujos technologijos paveiks mūsų pačių kūrybiškumą.

„Vienareikšmiškai labiausiai reikėtų kreipti dėmesį į etinius, kontrolės, kokybės, analizės, saugojimo, etikos ir saugumo klausimus. Labai svarbus identiteto, kaip tapatumo, klausimas, nes mes kalbame apie labai kūrybinius procesus. Ar aš būsiu dirbtinio intelekto kūrėjas, ar naudotojas? Kas tą kūrinį bus sukūręs, ar dirbtinis intelektas, ar aš, kaip asmuo? Ar naudojant dirbtinio intelekto įrankius, mano kūrybiškumas didės ar mažės? Kūrybiškumas, ta prasme, mąstymas savarankiškai, nestereotipiškai, vaizduotės lakumas ir kita“, – svarstė L. Daniusevičiūtė-Brazaitė.  

Diskusijoje dalyvavo: prof. Osvaldas Rukšėnas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto Neurobiologijos ir biofizikos katedros vedėjas, Lietuvos neuromokslų asociacijos prezidentas; prof. Aušra Saudargienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja; dr. Rima Naginienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja; prof. dr. Jolanta Zabarskaitė, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja; Osvaldas Putkis, inžinerijos mokslų daktaras, UAB „Neurotechnology“ Technologijų inžinerijos skyriaus vadovas;  doc. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė, Kauno technologijos universiteto Dirbtinio intelekto centro tyrėja.

Diskusijos moderatorius – Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus vadovas Lauras Bielinis.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė

Gediminas Kašėta

Strateginio prognozavimo skyriaus

Išorinės informacinės aplinkos ekspertas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

El. p. [email protected]

Ateities komiteto biuras

Tel. (8 5) 239 6950

El. p. [email protected]