Ateities komitetas: demografija lieka svarbiausiu ateities socialinės politikos rūpesčiu

2023 m. spalio 16 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Ekspertai ir politikai sutaria, ko turėtų siekti Lietuvos švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos politika iki 2050-ųjų metų, sako Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata, apibendrindamas 2023 m. spalio 13 d. vykusį Ateities komiteto posėdį, skirtą socialiniams klausimams valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ (toliau – „Lietuva 2050“) projekte. Didžiausiu mokslininkų ir politikų rūpesčiu lieka Lietuvos demografinė padėtis.

Šiandien mūsų visuomenė sensta, traukiasi valstybės gyventojų skaičius, vis dar didelė socialinė atskirtis. Kartu auga žinių, gebėjimų ir kūrybos, kaip gerovės šaltinių, reikšmė. Apie ateitį galvojanti visuomenė turi rūpintis savo išsilavinimu, sveikata ir gerove. Piliečiai, bendruomenė ir valstybė, veikdami kartu – sudaryti tam reikalingas sąlygas, pasirūpinti lygiomis galimybėmis visiems.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Aušra Maslauskaitė pažymi, kad, diskutuojant dėl Lietuvos ateities, reikia atsižvelgti į demografinę realybę – mes esame užprogramuoti žmonių skaičiaus mažėjimui. „Gyventojų skaičiaus mažėjimas yra trisdešimt metų vykusių demografijos procesų pasekmė. Vizijos „Lietuva 2050“ projekte siūloma stabilizuoti neigiamus demografijos procesus, sumažinti gyventojų skaičiaus traukimosi greitį ir sukurti prielaidas pozityviai demografijos krypčiai ateityje,“ – teigia profesorė. Projekte sudėti pagrindiniai akcentai, į ką turėtume orientuotis, norėdami kurti šeiminį kontekstą, kuris yra palankus gimstamumui – tai paslaugų šeimai plėtra, takoskyros tarp vyro ir moters vaidmenų šeimoje ir visuomenėje mažinimas, šeimos politikos lankstumas.

Ateities komiteto narys Andrius Navickas pabrėžia, kad vizijos „Lietuva 2050“ projekte kertinis žodis yra „įtraukusis“. Jis žymi kertinį lūžį, kuris vyksta šiuo metu – perėjimą prie įtraukios, pasitikėjimu grįstos visuomenės. „Kalbant apie demografinę politiką neturime vadovautis įsitikinimu, kad žmonių kiekis yra tikslas. Tikslas yra asmens ir visuomenės gyvenimo kokybė,“ – sako A. Navickas. Pasak komiteto nario, reikia liautis apie visuomenę mąstyti kaip apie fabriką, o apie politiką – kaip apie variklį. Apie ateities Lietuvos visuomenę turėtume galvoti kaip apie vaisingą sodą, kuriam turime sudaryti sąlygas savaime augti.

Sprendžiant demografijos iššūkius, reikia vadovautis šiais metais Seime priimta rezoliucija Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities, kurioje išdėstyti praktiniai demografinių problemų sprendimo žingsniai, akcentuoja Ateities komiteto pirmininkas prof. R. Lopata.

Kalbėdamas apie švietimo svarbą ir vietą vizijos „Lietuva 2050“ projekte, Vilniaus universiteto rektorius profesorius Rimvydas Petrauskas akcentuoja, kad pagrindinis švietimo uždavinys yra ugdyti ateičiai pasirengusį, atsparų, empatišką, atsakingą, kūrybingą, ir suprantantį demokratijos vertę asmenį. „Strategijoje nemažai dėmesio skiriama humanitariniam – socialiniam lavinimuisi, taip tikimasi ugdyti racionalius, nebijančius lyderystės piliečius, kurie saugotų demokratinės valstybės pamatus ir sugebėtų sutarti dėl vertybių,“ – sako profesorius R. Petrauskas. Jo teigimu, svarbiausias prioritetas – švietimo transformacija, apimanti mokytojų rengimą, ikimokyklinį ugdymą, mokymąsi visą gyvenimą, pasitelkiant personalizuotą, patyriminį, įtraukųjį ugdymą.

Kalbėdamas apie sveikatos politikos vaidmenį aptariamoje vizijos srityje, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius pažymi, kad galima išskirti šešias pagrindines kryptis, akcentuojamas dokumente: sveika gyvensena; sveikatos raštingumo ugdymas; visuomenės ir valstybės institucijų atsparumo stiprinimas; efektyvi sveikatos apsaugos sistema, apimanti kvalifikuotą personalą, optimalų sveikatos paslaugų tinklą, jo valdymą ir finansavimą; personalizuota medicina ir medicinos technologijos; socialinės ir sveikatos sistemos integracija.

Posėdyje taip pat pasisakė Ateities komiteto narės Asta Kubilienė, Monika Ošmianskienė, Liuda Pociūnienė, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras; socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas; Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio valdymo departamento direktorė Raimonda Janonienė; Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Urtė Neniškytė; Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyr. politikos analitikas Justinas Mickus; Ministro Pirmininko patarėjas sistemų analizės klausimais Raimondas Kuodis. Savo pasiūlymus pristatė Nacionalinės sportininkų asociacijos prezidentė Laura Asadauskaitė ir Nacionalinės šeimos tarybos narė, laikinai atliekanti Tarybos pirmininko funkcijas Lijana Gvaldaitė.

Kitame posėdyje, kuris įvyks spalio 20 d., Ateities komitetas svarstys Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ ketvirtąją pažangos kryptį – tarptautinė politika ir saugumas.

Su Lietuva 2050 projekto tekstu galima susipažinti čia.

Parengė

Ateities komiteto biuro patarėjai:

Ieva Lavišienė

Tel. (8 5)  209 6363, el. p. [email protected]

Giedrius Viliūnas

Tel. (8 5)  209 6203, el. p. [email protected]