Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Ateities komitetas: „2050-ųjų Lietuva – visų piliečių kuriama Respublika“

2023 m. lapkričio 20  d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienosSeimo nuotraukosSeimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 

Seimo Ateities komitetas , kaip pagrindinis komitetas, tęsdamas Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ svarstymą, lapkričio 17 d. posėdyje apibendrino Vizijos turinio svarstymus ir diskutavo dėl dokumento bendrosios konstrukcijos bei  svarbiausių vertybinių akcentų. Komitetas pasiūlė valstybės ateities Vizijoje labiau pabrėžti atsakomybės ateities kartoms principą, piliečių įsipareigojimą spręsti viešuosius reikalus, išryškinant valstybės, kaip Respublikos, esmę, ir viešosios politikos institucijų horizontalų bendradarbiavimą.  Patikslintos projekto nuostatos dėl visuomenės tapatybės išlaikymo ir vertybinių pokyčių,  ateities ekonomikos, inovacijų ir technologijų panaudojimo.

Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata atkreipė posėdžio dalyvių dėmesį, kad aptariant ateities valdyseną vizijoje „Lietuva 2050“, pabrėžiama valstybės institucijų, o ne  piliečių įtaka demokratijos plėtrai. Komiteto pirmininko siūlymu, patį valstybės terminą kai kur tikslinga pakeisti Respublikos (lot. res publica – viešasis reikalas) terminu, akcentuoti pilietinių organizacijų stiprinimą, pilietinio dalyvavimo valstybės reikaluose skatinimą.

Atsižvelgdamas į valstybės institucijų veiklos sektorinę fragmentaciją, kuri kliudo spręsti sudėtingus daugiasektorinius iššūkius, Komitetas pasiūlė Vizijos viešojo valdymo pažangos kryptį papildyti valstybės valdymo institucijų horizontalaus bendradarbiavimo akcentais.

Teisingumo ateities kartoms nuostata buvo įtvirtinta dar 1945 m. Jungtinių Tautų Chartijoje. Šiandien ši nuostata dar aktualesnė, kadangi šalia karo grėsmės išryškėjo klimato kaitos, planetos ekosisteminių išteklių išeikvojimo, galimo negatyvaus naujųjų technologijų poveikio, didėjančios nelygybės ir kitos egzistencinės grėsmės žmonijai. Atsakomybės ateities kartoms principas šiandien jau yra įrašytas 81 pasaulio valstybės konstitucijose, kai kurių šalių teismai yra priėmę sprendimus, kuriais įpareigoja valdžią paisyti ateities kartų interesų, kai kuriose šalyse įsteigti ateities kartų komisaro, ministro arba ombudsmeno institutai. 2024 m. Ateities viršūnių susitikime Jungtinės Tautos planuoja priimti Deklaraciją dėl ateities kartų, kaip vieną plačios apimties Ateities pakto lydimųjų dokumentų. Lietuva aukščiausio lygmens dokumentuose ar kituose formatuose nėra užfiksavusi savo atsakomybės ateities kartoms.

Diskutuojant dėl dokumento bendrosios konstrukcijos ir svarbiausių vertybinių akcentų, Komitetas atkreipė dėmesį, kad pamatiniai gamtinės aplinkos tausojimo ir technologijų bei inovacijų taikymo principai vizijoje „Lietuva 2050“ atskleisti ganėtinai abstrakčiai. Nuspręsta Seimo nutarimo dėl vizijos „Lietuva 2050“ projektą papildyti nuoroda į Komiteto iniciatyva parengtą Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašą, kurį bus siūloma tvirtinti Seimo nutarimu.

Seimo Valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė išskyrė šešias Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi kryptis: 1) transformuoti Lietuvos švietimo sistemos paradigmą į „žinojimo kūrėjų ir darbuotojų“ rengimą (talentų ugdymą); 2) didinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, inovacijų finansavimą mokslo ir studijų (ypač informacinių technologijų, žaliojo kurso, gyvybės mokslų, ugdymo mokslų), verslo srityse; 3) nustatyti ir remti projektus (žinių, technologijų), įnešančius didžiausią indėlį į šalies produktyvumą; 4) kurti, apsaugoti, perduoti, įsigyti ir panaudoti intelektinę nuosavybę; 5) stiprinti įgalinančią žinių ir technologijų perdavimo ekosistemą, žinojimo ekonomikos regioninę plėtrą; 6) atverti ir optimizuoti reguliacinę aplinką (viešieji pirkimai, projektų valdymo administracinės naštos mažinimas, investicijų prieinamumas, mokestinės paskatos ir kita).

Posėdyje taip pat buvo pritarta Komiteto narės Rasos Petrauskienės iniciatyvai įsteigti „Dirbtinio intelekto“ pakomitetį, kurio sudėtį Komitetas tvirtins artimiausiame posėdyje.

Kitas Ateities komiteto posėdis, įvyksiantis lapkričio 24 d., bus skirtas vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo nuostatoms. Posėdžio vaizdo įrašą galima rasti Seimo interneto svetainės ,,Youtube“ paskyroje Atviras Seimas.

 

Susipažinti su Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ projektu ir teikti jam siūlymus galima čia.

 

Daugiau informacijos apie vizijos projektą galima rasti tinklalapyje https://lrv.lt/lt/lietuva-2050 .

 

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

 

Parengė Ateities komiteto biuro patarėjai

Agnė Grigienė tel. (8 5) 209 6830, el. p. [email protected]

Giedrius Viliūnas, tel. (8 5) 209 6950, el. p. [email protected]

 

       Naujausi pakeitimai - 2023-11-20 11:29
       Jolanta Anskaitienė