Ateities komitete: svarstymai apie teisėkūros infliacijos priežastis ir jos sprendimų paieška

2024 m. balandžio 26 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka pristatė ketvirtą šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją, kurioje kalbėta apie vyraujančią teisėkūros „malūnų“ problemą, jos priežastis ir galimus sprendimus.

„Neracionali teisėkūra yra įsisenėjęs viešojo valdymo pažangos kliuvinys ­– ji sukuria perteklinį darbo krūvį Seimo nariams ir valstybės tarnautojams, trikdo verslo ir viešojo sektoriaus subjektų veiklą, mažina visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis, – prieš forumą sakė Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. – Tikimės, kad ši diskusija padės užčiuopti teisėkūros infliacijos sumažinimo galimybes, kurias siūlysime įtraukti į valstybės pažangos vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo kelrodį.“

Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis diskusijoje svarstė, kad sparti įstatymų kaita gali būti postsovietinis palikimas arba tarpinstitucinio nepasitikėjimo sukelta problema.

„Įstatymų kaita yra labai didelė. Tai yra postsovietinis paveldas arba nepasitikėjimo problema, kai Seimas per mažai pasitiki Vyriausybe. Atskiros diskusijos vertas klausimas, ar Vyriausybė turėtų turėti tiek poįstatyminių aktų. Galbūt dalį jų būtų galima deleguoti ministro arba ministerijų sprendimams“, – teigė D. Žeruolis.   

Buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekano dr. Dainiaus Žalimo teigimu, teisinio reguliavimo stabilumo reikalavimas kyla iš teisinės valstybės principo, tačiau stabilumo nebus, jeigu įstatymai dažnai keičiami. „Labai yra svarbus iš teisinės valstybės principo kylantis teisinio reguliavimo stabilumo reikalavimas, o stabilumas duoda elgesio prognozuojamumą. To stabilumo nebus, jeigu įstatymai labai dažnai keičiami. Kai kurie įstatymai – po kelis kartus“, – svarstė D. Žalimas. 

Seimo narys Matas Maldeikis atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidybos mastams įtakos gali turėti ir Seimo narių darbo vertinimas kadencijos pabaigoje, į kurį dažnai žiūrima per priimtų įstatymų prizmę. „Jeigu imame statistinį Seimo narį, kadencijos pabaigoje mes dažnai jo paklausiame, kiek jo buvo teisės aktų projektų, ką jis padarė tam tikroje srityje, kuo jis pasižymėjo. Tai suteikia tam tikrą toną Seimo darbui“, – pažymėjo M. Maldeikis. 

Seimo narys Kasparas Adomaitis pabrėžė, kad teisėkūros infliacijai taip pat galima priskirti prastai suformuluotus įstatymų tekstus. „Teisėkūros infliacija yra tada, kada įstatymai tampa ilgi, nesuprantamai parašyti, kada juos sunku interpretuoti, neaišku, koks straipsnis į kurį referuoja. Pavyzdžiui, yra atsinaujinančių išteklių įstatymas, kuriame yra vienas straipsnis, vienas puslapis, kuriame yra daugybė sąlygų be jokių papunkčių. Tokį įstatymą sunku suprasti“, – renginyje kalbėjo K. Adomaitis.   

Europos Komisijos Reglamentavimo patikros valdybos generalinis direktorius Rytis Martikonis svarstė, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą įstatymų poveikio vertinimo sistema tapo formalumu, o tai vėliau gali tapti našta. „Ruošiantis stojimo deryboms Lietuvos sukurta poveikio vertinimo sistema buvo didelis pasiekimas, tačiau įstojus ta sistema nebuvo išlaikyta, ji netapo mūsų administracinės kultūros dalimi. <...> Mes turėtume poveikio vertinimo patikrą matyti ne kaip formalumą, nes tai gali tapti našta“, – siūlė R. Martikonis.

Seimo kontrolierės, Seimo kontrolierių įstaigos vadovės dr. Erikos Leonaitės nuomone, teisėkūros „malūnų“ problemą galėtų spręsti aktyvesnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir platesnis institucijų požiūris į savo funkcijas. „Spręsdami teisėkūros „malūnų“ problemą, mes matome, kad labai trūksta geranoriškumo arba to negriežto požiūrio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Galbūt infliacija poįstatyminiame lygmenyje susiformuoja ir dėl institucinės infliacijos, kai yra daug institucijų, kurių funkcijos iš dalies persidengia. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir platesnis požiūris į savo funkcijas galėtų spręsti šią problemą“, – svarstė E. Leonaitė.

Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus vedėjas dr. Alvidas Lukošaitis įsitikinęs, kad Lietuvos teisėkūra yra supaprastinta, o analitiniai arba ekspertiniai pajėgumai yra neįvertinti.

„Deja, Lietuvoje teisėkūra yra supaprastinta, galvojant, kad tai yra išimtinai politikų ir teisininkų problema. Tuo metu teisėkūros ciklas yra gerokai sudėtingesnis. Mums reikėtų įtraukti daugiau interesų ir išklausyti daugiau nuomonių. Visiškai taikli mintis dėl analitinių, ekspertinių pajėgumų stokos teisėkūros procese. Be jų kalbos apie teisėkūros kokybę bus tiesiog tuščios. Esu įsitikinęs, kad ekspertiniai, analitiniai pajėgumai yra tiesiog neįvertinti arba nuvertinti, kalbant apie teisėkūros kokybės garantijas arba prielaidas“, – teigė A. Lukošaitis.   

Diskusijoje taip pat dalyvavo ir savo įžvalgomis dalijosi Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma, Valstybės pažangos tarybos narys, buvęs Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Aleksandras Abišala, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, Ministro Pirmininko patarėjas sistemų analizės klausimais Raimondas Kuodis.

Diskusiją moderavo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus vadovas dr. Lauras Bielinis.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė

Gediminas Kašėta

Strateginio prognozavimo skyriaus

Išorinės informacinės aplinkos ekspertas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

El. p. [email protected]

Ateities komiteto biuras

Tel. (0 5) 209 6950

El. p. [email protected]