Numatomos transliacijos
Abiejų Tautų Respublikos Seimas 1569–1795 m.: bendroji apžvalga
Paveikslo centre su kryžiumi – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas, kairėje priekyje krėsle sėdi Vilniaus vyskupas ir Vilniaus universiteto steigėjas Valerijonas Protasevičius, dešinėje su kalaviju rankose klūpo Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, unijos akto nepasirašęs Mikalojus Radvila Rudasis, už jo sukniubęs meldžiasi Lietuvos interesų gynėjas Liublino seime, Žemaitijos seniūnas Jonas Jeronimas Chodkevičius
Dailininkas Janas Mateika, 1869 m. (drobė, aliejus. 298 x 512 cm)
Liublino muziejus
Naujas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės parlamentarizmo raidos etapas prasidėjo 1569 m. liepos 1 d. Liubline sudarius Liublino uniją tarp Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Liublino unijos aktas primygtinai nurodė bendro seimo sušaukimo būtinybę. Ankstesniais metais istorijos moksle gana skeptiškai vertinas politinis institutas, dabar Europos parlamentarizmo istorijos kontekste Abiejų Tautų Respublikos Seimas vertinamas kaip unikalus atvejis – dviejų valstybių politinės unijos pagrindu sukurta viena parlamentinė institucija. Politinė unija ir parlamentinis institutas – Abiejų Tautų Respublikos Seimas gyvavo gana ilgą laikotarpį – 226 metus, ir jo veikla buvo nutraukta tik svetimų jėgų.
Nuo 1569 m. naujai formavosi parlamentinių institucijų lygmenys: federacinis – Abiejų Tautų Respublikos Seimas (nuo 1569 iki 1793 m.), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lygmuo – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konvokacijos (Vilniaus konvokacijos arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausieji suvažiavimai) (nuo 1576 iki 1671 m.) ir lokalinis (vietos) lygmuo – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavietų ir vaivadijų seimeliai (nuo 1565 m.), generaliniai seimeliai (nuo 1589 iki 1710 m.) ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietinės ir generalinės konfederacijos.
Literatūra:
Avižonis Konstantinas. Bajorai valstybiniame Lietuvos gyvenime Vazų laikais. Roma, 1975, p. 109–178.
Frost Robert I. Lietuvos indėlis formuojant parlamentinę kultūrą Lietuvos – Lenkijos unijoje 1500–1668 m. Parlamentarizmo genezė Europoje ir Lietuvos atvejis, Vilnius, 2008, p. 16–23.
Jučas Mečislovas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės parlamentarizmas. Lietuvos Seimas, Vilnius, 1996, p. 79–112.
Jučas Mečislovas. Seimai ir seimeliai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra, Vilnius, 1998, p. 623–634.
Kiaupa Zigmantas. Lietuvos istorija. T. 7, I dalis. Trumpasis XVIII amžius( 1733–1795 m.). Vilnius, 2012, p. 57–86.
Lukšaitė Ingė, Kiaupienė Jūratė. Lietuvos istorija. T. 5. Veržli Naujųjų laikų pradžia. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1529-1588 metais. Vilnius, 2013, p. 176–184.
Moderniosios administracijos tapsmas Lietuvoje: valstybės institucijų raida 1764-1794 metais. Kolektyvinės monografijos autoriai R. Šmigelskytė - Stukienė, L. Glemža, V. Rakutis, R. Jurgaitis, E. Brusokas, Vilnius, 2014.
Rachuba Andrzej. Wielkie Księstwo Litewskie w systemie parlamentarnym Rzeczypospolitej w latach 1569–1763. Warszawa, 2002.
Šapoka Adolfas. Lietuva ir Lenkija po 1569 metų Liublino unijos. Kaunas, 1938.
Zakrzewski Andrzej B. Wielkie Księstwo Litewskie (XVI–XVIII w.). Prawo– ustrój – społeczeństwo. Warszawa, 2013, s. 88–117.
Parengė Žydrūnas Mačiukas
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius
