Saliamonas BANAITIS (1866–1933)

Saliamonas Banaitis gimė 1866 m. liepos 24 d. (pagal Julijaus kalendorių 12 d.) Vaitiekupių kaime (dabar – Šakių rajonas), valstiečių Evos (Lėverytės, g. apie 1824) ir Simono (apie 1814–1869) Banaičių šeimoje. Tėvai susilaukė vienuolikos vaikų, bet daugelis mirė anksti. Jie užaugino dukrą Marcijoną (g. apie 1859 m., Jakaitienė), sūnus Saliamoną ir Sebastijoną (1864–1883). Baigęs Sintautų pradžios mokyklą, dar pamokytas daraktorių, Saliamonas Banaitis nuo 1879 m. kartu su kitu būsimuoju valstybininku Kaziu Griniumi mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Mirus šeimos ūkį paveldėjusiam broliui, 1883 m. būsimasis signataras turėjo nutraukti mokslus. 1890 m. vedė iš žinomos knygnešių ir dvasininkų giminės kilusią Marijoną Pranaitytę (1872–1931). Šeima užaugino dukterį Salomėją (Nasvytienę, 1892–1971) ir keturis sūnus: Justiną Saliamoną (1894–1948), Kazimierą Viktorą (1896–1963), Bronislovą (1898–1967) ir Vytautą (1900–1980).

Saliamonas Banaitis bendravo su Vincu Kudirka, Ragainės ir Tilžės spaustuvininkais ir leidėjais, priklausė Martyno Jankaus vadovaujamai „Birutės“ draugijai, skaitė draudžiamą lietuvišką spaudą, rūpinosi jos gabenimu ir platinimu Lietuvoje. 1900 m. savarankiškai pasirengė gimnazijos abitūros egzaminams. Baigęs komercijos kursus Peterburge, 1902 m. grįžo į Lietuvą. 1904 m. iš gimtinės persikėlė į Kauną, dirbo kooperatyve „Nemunas“. 

1905 m. rudenį Saliamonas Banaitis įsteigė pirmąją lietuviškų leidinių spaustuvę Kaune, veikusią iki 1915 m. vokiečių okupacijos. Jis leido laikraštį „Lietuvos balsas“, lankė „Dainos“ draugijos chorą. Spaustuvininko namuose vykdavo slapti lietuvių susibūrimai, vėliau jo rūpesčiu pradėjo veikti ekonominė Savitarpio kredito draugija. 1905 m. gruodžio 4–5 d. Saliamonas Banaitis dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. Kartu su Jonu Basanavičiumi ir kitais tautiečiais įkūrė Draugiją lietuvių kalbos teisėms Lietuvos bažnyčiose ginti.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Saliamonas Banaitis talkino steigiant Draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrių Kaune, buvo vienas iš jo vadovų. Jo ir bendraminčių pastangomis pradėjo veikti Kauno „Saulės“ gimnazija ir dvylika pradinių mokyklų. Saliamonas Banaitis buvo vienas iš buhalterijos kursų, išlaikomų jo šeimos lėšomis, steigėjų ir dėstytojų. 1915 m. parengė Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės konfederacijos atsišaukimą, o 1916 m. pradžioje – jos konstitucijos projektą, kuris buvo platinamas Lietuvoje. 1916 m. vasarį slaptame lietuvių susibūrime ragino paskelbti krašto nepriklausomybę, vadovaujantis šiais dokumentais. 

Saliamonas Banaitis talkino rengiant 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusią Lietuvių konferenciją, kurioje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą (nuo 1918 m. liepos 11 d. – Lietuvos Valstybės Taryba). Joje valstybininkas dirbo okupacijos metais patirtų nuostolių apskaitos, milicijos, vėliau pirmųjų krašto apsaugos institucijų kūrimo komisijose, buvo įgaliotas palaikyti ryšius su Kauno ir Raseinių apskričių žmonėmis. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, žinomą Lietuvos Nepriklausomybės Akto pavadinimu. 1918 m. dalyvavo steigiant Lietuvos prekybos ir pramonės banką, priklausė jo valdybai. Nepriklausomybės kovų metais Saliamonas Banaitis gimtinėje sutelkė 120 savanorių būrį, kuris įsiliejo į Lietuvos kariuomenę. 1918 m. pabaigoje–1919 m. pirmojoje pusėje signataras vadovavo Šakių apskričiai: sukūrė jos administraciją, sudarė valsčių komitetus, subūrė miliciją. 

Saliamonas Banaitis dalyvavo steigiant tais pačiais metais įkurtą Ekonominę ir politinę žemdirbių sąjungą, kuri rūpinosi krašto ekonominės padėties gerinimu, Lietuvos ūkio kultūros kėlimu, buvo tarp pirmųjų jos vadovų. 1919–1923 m. Saliamonas Banaitis leido ir redagavo sąjungos laikraštį „Žemdirbių balsas“. Nuo 1919 m. spalio vidurio priklausė Lietuvos Valstybės Tarybos Žemdirbių Sąjungos frakcijai.

1920 m. signataras Kaune prisidėjo kuriant Lietuvos garlaivių bendrovę, vėliau emigracijos biurą. 1925 m. prisidėjo steigiant Kanklininkų draugiją. 1932 m. pradžioje Saliamonas Banaitis tapo Kauno užmiesčio autobusų stoties viršininku. 

Saliamonas Banaitis mirė 1933 m. gegužės 4 d., palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Šaltiniai ir literatūra:

Banaitis Saliamonas, biobibliografija: https://lnb.lt/istekliai/kiti-istekliai/biobibliografijos/894-banaitis-saliamonas

Baršys, Povilas. Nepriklausomybės Akto signataras Saliamonas Banaitis – darbai Lietuvai ir Kaunui, Nepriklausomybės sąsiuviniai, 20016, Nr. 3, p. 3–8.

Baršys, Povilas. Vasario 16-osios Akto signataras Saliamonas Banaitis, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015, 101 p.

Bukaitė, Vilma. Būsimieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Didžiajame Vilniaus Seime, Parlamento studijos, 2018, Nr. 25, p. 11–36.

Bukaitė, Vilma. Lietuvių konferencijos rengimas: nuo idėjos iki šimtmečio suvažiavimo, Parlamento studijos, 2018, Nr. 24, p. 98–122.

Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos konfederacijos atsišaukimas. „Gruodžio 19 d. 1915 m. lietuvių, gudų, lenkų ir žydų organizacijų nariai sudarė Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos konfederaciją…“ / Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos konfederacijos laikinė taryba. – [1915], [1] p., Europeana, https://www.europeana.eu/el/item/2021803/C1BC1R0000132120 

Junkienė, Ramunė. Saliamonas Banaitis. Signatarų genealogijos: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Kaunas: Pasaulio lietuvių centras, 2023, p. 23–37.

Klimavičius, Raimundas. Neįminta XX amžiaus istorijos mįslė: Vasario 16-osios pėdsakais, Vilnius: Žinija, 2003, 231 p.

[Kubilius, Petras] Dantas, Edmonas. Kaip mes paskelbėm Nepriklausomą Lietuvą [pokalbis su S. Banaičiu ir M. Biržiška], Naujas žodis, 1932, vasario 15, Nr. 3, tas pat: Bičiulis, 1988, nr. 13.

Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais 1915–1918: Lietuvos nepriklausomos valstybės genezė, sudarė Edmundas Gimžauskas, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2006, 596 p. 

Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimas 1917–1920 metais: idėja virsta valstybe, sudarė Vilma Bukaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, 290 p. 

Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose, sudarė Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Vilnius, 2018, 817 p. 

Lietuvos Valstybės Tarybos protokolai 1917–1918, sudarė Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata, Vilnius: Mokslas, 1991, 536 p. 

Maksimaitis, Mindaugas. Mažoji Konstituanta: Lietuvos Taryba atkuriant valstybingumą, Vilnius: Justitia, 2011, 432 p.

Politinės partijos Lietuvoje 1918–1940: dokumentų rinkinys, parengė Mindaugas Tamošaitis, Artūras Svarauskas, Algis Bitautas, Vilnius: Parlamentarizmo istorijos tyrimo centras, 2020, 729 p.

Saliamono Banaičio curriculum vitae, Žaltvykslė, 1992, Nr. 9–10, p. 12–18.

Svarauskas, Artūras. Krikščioniškoji demokratija nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940): Politinė galia ir jos ribos, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 411 p.

Užtupas, Vilnius. Saliamonas Banaitis: spaustuvininkas, kultūros veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002, 319 p. 

Parengė Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius