Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Moderniojo parlamentarizmo ištakos (XX a. pradžia)

Steponas KAIRYS (1879–1964)

 

Steponas Kairys 
Vilnius, 1917 m. rugsėjo 25 d. | Fotografė Aleksandra Jurašaitytė 
Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas. Alb. 18-6  (nuotraukos fragmentas)

 

Steponas Kairys gimė 1879 m. sausio 2 d. Užunvėžių kaime (dabar – Anykščių rajonas), pasiturinčių valstiečių Uršulės (Puzinaitės, 1849–1910) ir Vincento (1834–1902) Tumasonių-Kairių šeimoje. Kartu su būsimuoju valstybininku joje užaugo broliai Antanas (apie 1870–1939) ir Jonas (1874–1946), seserys Antanina (Petniūnienė, 1872–1955), Benedikta (Aleknienė, 1884–1942). Steponas Kairys baigė Kurklių pradinę mokyklą, 1894 m. – Palangos progimnaziją. Iš Šiaulių gimnazijos 1897 m. buvo pašalintas, nes kartu su kitais moksleiviais katalikais pasipriešino įsakymui lankyti stačiatikių pamaldas. Vėliau gavo leidimą baigti šią gimnaziją. 1898–1908 m. studijavo Peterburgo technologijos institute. Dar gimnazijoje Steponas Kairys su bendraminčiais subūrė moksleivių kuopelę, kurios nariai mokėsi lietuvių kalbos ir skaitė lietuvišką spaudą. Peterburge jis priklausė slaptoms studentų draugijoms, o nuo 1900 m. – Lietuvių (vėliau Lietuvos) socialdemokratų partijai, kurios vadovybės nariu buvo iki pat 1944 m. Kaip LSDP atstovas 1905 m. gruodžio 4–5 d. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, buvo išrinktas jo vicepirmininku, pirmąją dieną pirmininkavo posėdžiui, prisidėjo rengiant nutarimus. 1907 m. buvo Rusijos II Valstybės Dūmos LSDP frakcijos sekretorius.

Baigęs studijas, Steponas Kairys kurį laiką kartu su Petru Vileišiu projektavo geležinkelio tiltus Samaros ir Kursko gubernijose (Rusija). 1912 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje. Iki 1916 m. dirbo miesto savivaldybės Kanalizacijos skyriuje, suprojektavo pirmąją Vilniaus miesto nuotekų sistemą. Bendradarbiavo LSDP spaudoje bei kituose Lietuvos laikraščiuose: „Echo życia robotniczego na Litwie“, „Naujoji gadynė“, „Skardas“, „Vilniaus žinios“, „Mūsų kelias“, „Darbo visuomenė“, „Mintis“, redagavo laikraščius „Darbo balsas“ ir „Socialdemokratas“. Paskelbė publicistikos tekstų, technikos, inžinerijos mokslo darbų, politikos tyrinėjimų.

Pirmojo pasaulinio karo metais Steponas Kairys buvo vienas iš veikliausių kairiųjų politikų. Priklausė kairiųjų įkurtai Vilnios lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo teisių ir agronomijos pagalbai teikti. Kartu su kitais Vilniaus lietuvių politikais dalyvaudavo diskusijose, rengdavo dokumentus.  

1916 m. kartu su Antanu Smetona ir Jurgiu Šauliu dalyvavo Trečiajame pavergtųjų tautų kongrese, vėliau – 1917 m. lietuvių surengtose Lozanos ir Berno konferencijose (kartu su Lietuvos Tarybos nariais Antanu Petruliu, Antanu Smetona, Justinu Staugaičiu ir Jurgiu Šauliu), kur buvo svarstytos Lietuvos politinės nepriklausomybės paskelbimo ir įtvirtinimo prielaidos. Steponas Kairys dalyvavo rengiant 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusią Lietuvių konferenciją. Joje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, iki 1918 m. vasario 15 d. – pirmasis vicepirmininkas. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, žinomą Lietuvos Nepriklausomybės Akto pavadinimu. Dirbo Lietuvos Tarybos Sveikatos, Milicijos, Finansų, Tautinių mažumų komisijose, palaikė ryšius su Kupiškio, Utenos ir Ukmergės apskričių gyventojais. Nesutikdamas su sprendimu paskelbti Lietuvą monarchija, Steponas Kairys baigė darbą Taryboje liepos 13 d. Gruodį išvyko į Uteną, kur talkino kuriant savivaldybę, buvo išrinktas apskrities valdybos pirmininku. Artinantis Sovietų Rusijos armijai, metų pabaigoje išvyko į Kauną.

Kaune inžinierius Steponas Kairys dirbo Prekybos ir pramonės ministerijoje. Mykolo Sleževičiaus sudarytame Ministrų Kabinete 1919 m. balandžio–spalio mėn. vadovavo Tiekimo ir maitinimo ministerijai. Buvo Lietuvos Steigiamojo, taip pat Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo Lietuvos Respublikos Seimo narys, Socialdemokratų frakcijos pirmininkas, Trečiojo Seimo vicepirmininkas (iki 1926 m. gruodžio 19 d.). 1923–1938 m. Steponas Kairys dirbo Kauno savivaldybės Vandentiekio ir kanalizacijos skyriaus vedėju, vadovavo vandentiekio ir kanalizacijos atnaujinimo darbams. Parengė Šiaulių miesto vandentiekio projektą, buvo Marijampolės, Vilkaviškio, Panevėžio miestų kanalizacijos projektų ekspertu. Nuo 1923 m. signataras dėstė Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universiteto Technikos fakultete, nuo 1939 m. – profesorius. 1941–1942 m. buvo universiteto Statybos fakulteto dekanas.

1911 m. vasario 19 d. Vilniuje Steponas Kairys vedė bendramintę žinomą baltarusių poetę Aloyzą Paškievič-Ciotką (1875–1916). Kaip ir Jonui Basanavičiui, vos po penkerių santuokos metų jam teko patirti žmonos netektį. 1923 m. spalio 17 d. Kaune jis antrąkart sukūrė šeimą, vesdamas teisininko Petro Leono dukterį advokatę Oną Leonaitę.

Vokietijai okupavus Lietuvą, 1943–1945 m. Steponas Kairys vadovavo Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1950 m. apsigyveno JAV, Niujorke. Parašė dvi atsiminimų knygas: „Lietuva budo“ (1957), „Tau, Lietuva“ (1964).

Steponas Kairys mirė 1964 m. gruodžio 16 d. Niujorke, 1996 m. perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

 

 

Šaltiniai ir literatūra:

Bimba, Remigijus. Steponas Kairys. Signatarų genealogijos: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Kaunas, Pasaulio lietuvių centras, 2023, p. 125–147.

Bukaitė, Vilma. Būsimieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Didžiajame Vilniaus Seime, Parlamento studijos, 2018, Nr. 25, p. 11–36.

Bukaitė, Vilma. Lietuvių konferencijos rengimas: nuo idėjos iki šimtmečio suvažiavimo, Parlamento studijos, 2018, Nr. 24, p. 98–122.

Grigaravičiūtė, Sandra. Lietuvos Tarybos vidinė ir išorinė komunikacija (1917 m. rugsėjo 21 d.–1918 m. lapkričio 11 d.). Lituanistica, 2022, t. 68, nr. 1, p. 1–18.

Ilgūnas, Gediminas. Steponas Kairys, Vilnius: Vaga, 2002, p. 454.

Kairys Steponas, biobibliografija: https://lnb.lt/istekliai/kiti-istekliai/biobibliografijos/931-kairys-steponas

Kairys, Steponas. Iš netolimos praeities, Socialdemokratas, 1933, vasario 25–kovo 4, Nr. 8–9.

Kairys, Steponas. Kaip gimė Vasario 16-osios Aktas, Keleivis, 1968, vasario 14, Nr. 7.

Kairys, Steponas. Kas Vasario 16-osios autorius?, Keleivis, 1958, gruodžio 17, Nr. 51.

[Kairys, Steponas] Kaminskas, Juozas. Minint Vasario 16-osios Aktą, Draugas, 1952, vasario 5, Nr. 29.

Kairys, Steponas. Nepriklausomybės Akto išvakarėse, Kultūra, 1938, Nr. 2, p. 83–89.

Kairys, Steponas. Tau, Lietuva, New York [b. l.], 1964, 480 p.

[Kairys, Steponas] Kymantas V. Vasario 16-osios Aktą prisiminus, Keleivis, 1960, vasario 17, nr. 7.

Klimavičius, Raimundas. Neįminta XX amžiaus istorijos mįslė: Vasario 16-osios pėdsakais, Vilnius: Žinija, 2003, 231 p.

Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais 1915–1918: Lietuvos nepriklausomos valstybės genezė, sudarė Edmundas Gimžauskas, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2006, 596 p.

Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimas 1917–1920 metais: idėja virsta valstybe, sudarė Vilma Bukaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, 290 p.

Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose, sudarė Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Vilnius, 2018, 817 p.

Lietuvos Valstybės Tarybos protokolai 1917–1918, sudarė Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata, Vilnius: Mokslas, 1991, 536 p.

Maksimaitis, Mindaugas. Mažoji Konstituanta: Lietuvos Taryba atkuriant valstybingumą, Vilnius: Justitia, 2011, 432 p.

Mitrulevičius, Gintaras. Lietuvos socialdemokratijos ideologinė-politinė raida 1914–1919 metais: istoriografija, tarptautinis ir istorinis kontekstai, santykis su Lietuvos valstybingumo kūrimu, Vilnius: Gimtasis žodis, 2017, 832 p.

Lopata, Raimundas. Lietuvos valstybingumo raida 1914–1918 metais, Vilnius: Mintis, 1996, 223 p.

Politinės partijos Lietuvoje 1918–1940: dokumentų rinkinys, Vilnius: Parlamentarizmo istorijos tyrimo centras, 2020, 729 p.

Selenis, Valdas. Steponas Kairys ir 1918 metų Vasario 16-oji. Nepriklausomybės sąsiuviniai, 2019, Nr. 2, p. 3–9.

Selenis Valdas. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai – Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto dėstytojai, Voruta, https://www.voruta.lt/vasario-16-osios-nepriklausomybes-akto-signatarai-lietuvos-vytauto-didziojo-universiteto-destytojai/

Stražnickas, Juozas. Žygis: Steponas Kairys – inžinierius, mokslininkas, kūrėjas, Kaunas: Technologija, 1999, 344 p.

Tamošaitis, Mindaugas. Kairys Steponas, Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinis žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016, p. p. 217–222.

 

 

Parengė Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius

 

 

   Naujausi pakeitimai - 2023-05-23 15:15
   Vilma Akmenytė-Ruzgienė