Justinas STAUGAITIS (1866–1943)

Justinas Staugaitis gimė 1866 m. lapkričio 14 d. Tupikų kaime (dabar – Šakių rajonas), valstiečių Marijonos (Gustaitės, 1846–1885) ir Mykolo (1841–1930) Staugaičių šeimoje. Tėvai iš viso susilaukė septynių vaikų, ir sūnus Justinas buvo pats vyriausias. Po to sekė dvi netektys: dukros Onos (1868–1869) ir sūnaus Jono (1870–1871). Kartu su signataru užaugo jaunesnieji broliai Vincentas (1874–1955) ir Antanas (1876–1954), seserys Petronėlė (Juodaitienė, 1877–1586) ir Agota (Tulauskienė, 1879–1960).

1877 m. Justinas Staugaitis pradėjo lankyti Naumiesčio pradžios mokyklą. 1881–1885 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje, po to įstojo į Seinų vyskupijos kunigų seminariją. 1890 m. gavęs jos diplomą, o netrukus ir kunigo šventimus, buvo paskirtas Alytaus Šv. Angelų Sargų, vėliau – Sniadovo Švč. Mergelės Marijos Žengimo į dangų (Lenkija), o 1893 m. – Balbieriškio Rožinio Švč. Mergelės Marijos parapijos vikaru.

1895 m. pradėjo dirbti Varšuvos arkivyskupijoje: ėjo vikaro pareigas Blenduvo Šv. Juozapo Globos, Lodzės, Varšuvos Šv. Aleksandro parapijose, buvo keleto gimnazijų kapelionas. Grįžęs į Lietuvą, iš pradžių buvo paskirtas Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo parapijos vikaru, 1906–1909 m. klebonavo naujoje Lekėčių Šv. Kazimiero parapijoje. Tuo pat metu jis įsitraukė į socialinę ir politinę veiklą.

Justinas Staugaitis gynė lietuvių kalbos vartojimą Suvalkijos parapijose. Jis siūlė pagal Lenkijos pavyzdį kurti specialias šalpos draugijas, kuo daugiau socialinės rūpybos darbų pavesti parapijoms. Marijampolėje įsteigė senelių ir našlaičių namus, pirmąjį lietuvišką vaikų darželį. 1906 m. jis įkūrė katalikišką „Žiburio“ švietimo draugiją, kuri rūpinosi lietuviškų pradžios mokyklų ir bibliotekų steigimu, Marijampolėje atidarė mergaičių progimnaziją, rėmė neturtingus studentus. Prisidėjo steigiant ūkio draugiją „Žagrė.

1908 m. Justinas Staugaitis pradėjo bendradarbiauti Seinuose leistame katalikų žurnale „Vadovas“. Būdamas Seinų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos klebonas, 1909–1913 m. jį redagavo. Straipsnius tikybos, etikos, socialiniais, politikos klausimais kunigas publikavo laikraščiuose ir žurnaluose „Šviesa“, „Ūkininkas“, „Šaltinis“, „Vilniaus žinios“, „Viltis“, „Bažnytinė apžvalga“, „Spindulys“, „Tiesos kelias“, „Švietimo darbas“, „Naujoji Romuva“. Nuo 1911 m. Staugaitis priklausė Lietuvių mokslo draugijai. 1912 m. jis tapo Pakuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, 1916 m. – Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos klebonu.

Justinas Staugaitis dalyvavo rengiant 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusią Lietuvių konferenciją, kurioje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą (nuo 1918 m. liepos 11 d. – Lietuvos Valstybės Taryba). 1917 m. lapkričio mėn. kartu su Steponu Kairiu, Alfonsu Petruliu, Antanu Smetona, Jurgiu Šauliu dalyvavo Antrojoje Berno lietuvių konferencijoje. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais šios institucijos nariais pasirašė Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, žinomą Lietuvos Nepriklausomybės Akto pavadinimu. Tą pačią dieną signataras tapo antruoju, o nuo 1919 m. balandžio mėnesio – vieninteliu jos vicepirmininku. Justinas Staugaitis priklausė Lietuvos Tarybos Administracijos, Tremtinių ir belaisvių grąžinimo, Sveikatos, Rekvizicijų sustabdymo ir okupacijos padarytų nuostolių apskaitos komisijoms, parengė valsčių reformos projektą. Palaikė ryšius su Marijampolės, Seinų, Augustavo ir Suvalkų apskričių žmonėmis.

1918 m. kovo mėn. Justinas Staugaitis kartu su Antanu Smetona ir Jonu Vileišiu dalyvavo derybose su Vokietija, kurių metu buvo gautas Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimas de facto. 1919 m. liepą gynė Lietuvos interesus, dalyvaudamas Paryžiaus taikos konferencijos Baltų reikalų komisijos posėdyje.

Justinas Staugaitis buvo išrinktas į Lietuvos Steigiamąjį, Lietuvos Respublikos Pirmąjį ir Antrąjį Seimus, buvo šių Seimų vicepirmininkas, o 1923–1925 ir 1926 m. ėjo Antrojo Seimo Pirmininko pareigas. Kaip parlamento vadovas, kartais pavaduodavo Lietuvos Respublikos Prezidentą. 1920 m. Justinas Staugaitis vadovavo Steigiamojo Seimo delegacijoms, pasiųstoms į Londoną, Paryžių ir Romą siekti Lietuvos tarptautinio pripažinimo. Steigiamajame ir Antrajame Seime dirbo ir jo brolis Antanas Staugaitis, taip pat buvęs Lietuvių konferencijos delegatu.

1922 m. Justinas Staugaitis buvo patvirtintas Seinų kapitulos kanauninku, 1924 m. jam suteiktas prelato vardas. Rūpinosi, kad būtų nustatyti Lietuvos santykiai su Vatikanu, keletą kartų pats kreipėsi į popiežiaus Pijaus XI atstovus dėl valstybės politinio pripažinimo, kurio sulaukta 1926 m., kai popiežius įkūrė Lietuvos bažnytinę provinciją. 1926 m. balandžio 25 d. Justinas Staugaitis buvo konsekruotas naujos Telšių vyskupijos vadovu – pirmuoju Telšių vyskupu. 1927 m. vyskupas Justinas Staugaitis įkūrė Telšių kunigų seminariją, įsteigė naujų parapijų, surengė tris eucharistinius kongresus. Vyskupijoje aktyviai veikė katalikų jaunimo ir socialinės organizacijos: Pavasarininkų, Šv. Zitos tarnaičių ir Šv. Vincento Pauliečio draugijos. Justinas Staugaitis buvo vienas iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos kūrėjų, veiklus narys, vienas iš vadovų ir opozicijos lyderių, valdžioje įsitvirtinus tautininkams. Jo rūpesčiu 1925–1940 m. leistas katalikų savaitraštis „Žemaičių prietelius“. J. Gintauto slapyvardžiu parašė romaną „Tiesiu keliu“, apysaką „Tarp jausmų ir pareigos“.

Justinas Staugaitis mirė 1943 m. liepos 8 d. Telšiuose, palaidotas Telšių katedroje.

Šaltiniai ir literatūra:

Bukaitė, Vilma. Lietuvių konferencijos rengimas: nuo idėjos iki šimtmečio suvažiavimo. Parlamento studijos, 2018, Nr. 24, p. 98–122.

Donets-Florey (Mahoney), Lana. Justinas Staugaitis. Signatarų genealogijos: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Kaunas, Pasaulio lietuvių centras, 2023, p. 285–297.

Grigaravičiūtė, Sandra. Lietuvos Tarybos vidinė ir išorinė komunikacija (1917 m. rugsėjo 21 d.–1918 m. lapkričio 11 d.). Lituanistica, 2022, t. 68, nr. 1, p. 1–18.

Katilius, Algimantas. Kunigo Justino Staugaičio visuomeninė veikla 1905−1915 metais, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2008, t. 31, p. 11–37.

Klimavičius, Raimundas. Neįminta XX amžiaus istorijos mįslė: Vasario 16-osios pėdsakais, Vilnius: Žinija, 2003, 231 p.

Laukaitytė, Regina. Justinas Staugaitis ‒ politikas. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2008, t. 31, p. 39–48.

Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais 1915–1918: Lietuvos nepriklausomos valstybės genezė, sudarė Edmundas Gimžauskas, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2006, 596 p.

Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimas 1917–1920 metais: idėja virsta valstybe, sudarė Vilma Bukaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, 290 p.

Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose, sudarė Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Vilnius, 2018, 817 p.

Lietuvos Valstybės Tarybos protokolai 1917–1918, sudarė Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata, Vilnius: Mokslas, 1991, 536 p.

Maksimaitis, Mindaugas. Mažoji Konstituanta: Lietuvos Taryba atkuriant valstybingumą, Vilnius: Justitia, 2011, 432 p.

Politinės partijos Lietuvoje 1918–1940: dokumentų rinkinys, parengė Mindaugas Tamošaitis, Artūras Svarauskas, Algis Bitautas, Vilnius: Parlamentarizmo istorijos tyrimo centras, 2020, 729 p.

Staugaitis, Justinas. Apie Lietuvos Tarybos darbus. Naujoji Romuva, 1937, Nr. 16, p. 351–354; Nr. 17, p. 371–373.

Staugaitis Justinas, biobibliografija: https://lnb.lt/istekliai/kiti-istekliai/biobibliografijos/947-staugaitis-justinas

[Staugaitis, Justinas] Meškus, Iš kelionės į nepriklausomybę. Rytas, 1924, vasario 16, Nr. 40.

Staugaitis, Justinas, Lietuvos Nepriklausomybės aušra. Naujoji Romuva, 1937, Nr. 9, p. 193–195; Nr. 10, p. 225–226.

Staugaitis, Justinas. Mano atsiminimai, parengė Jonas Boruta, Vilnius: Katalikų akademija, 2-as papildytas leidimas, 2006, 624 p.

Svarauskas, Artūras. Krikščioniškoji demokratija nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940): Politinė galia ir jos ribos, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 411 p.

Vaitiekūnas, Stasys. Justinas Staugaitis: vyskupas, politikas, tautos dvasios ir vienybės puoselėtojas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011, 456 p.

Parengė Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius