Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimas Lietuvos Respublikoje (1920–1940 m.)

Seimo rūmai Kaune (1920–1927 m.)

 

​Lietuvos Respublikos Seimo rūmai
Kaunas, XX a. 3–4 deš. | Fotografas nenurodytas
Lietuvos centrinis valstybės archyvas

 

Pastatas, kuriame 1920–1927 metais posėdžiavo Lietuvos Respublikos Seimas, buvo pastatytas 1862 m. Jis priskirtinas XIX a. istorizmui ir XX a. pradžios modernui. Šio pastato architektas – Nikolajaus Čaginas. Pastatas yra trijų aukštų, su rūsiu. 1843 m. įsteigus Kauno guberniją ir Kaunui tapus jos centru, 1863 m. iš Kražių į Kauną buvo perkelta Kražių kolegija, jai buvo patvirtintas gubernijos gimnazijos statusas. Gimnazija įsikūrė šiuose naujai pastatytuose rūmuose. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, gimnazija buvo uždaryta, jos kanceliarija perkelta į Smolenską. 1920–1922 metais šiuose rūmuose veikė Aukštieji kursai, davę pradžią Lietuvos universitetui, iš kurio vėliau išaugo visi didieji Kauno universitetai ir akademijos. Taip pat nuo 1920 iki 1927 metų šiuose rūmuose posėdžiavo Lietuvos Respublikos Seimas. Šiame pastate buvo įrengta Seimo posėdžių salė, Seimo komisijų ir kanceliarijos patalpos. Iš viso šiame pastate posėdžiavo keturių kadencijų Lietuvos Respublikos Seimai: Steigiamasis Seimas, I, II ir III Seimai. Lietuvos Respublikos Prezidentas 1927 m. balandžio 12 d. paskelbė Seimo paleidimo aktą, tačiau naujojo Seimo rinkimų datos nepaskelbė. Seimo nariai išsiskirstė, tačiau kurį laiką šiame pastate dar dirbo Seimo kanceliarija. Kiek vėliau buvo nuspręsta šį pastatą perduoti Švietimo ministerijos reikmėms. 1927 m. rugsėjo 1 d. jame įsikūrė valstybinė „Aušros“ mergaičių gimnazija. Beveik ištisą dešimtmetį Lietuvos Respublikos politinėje struktūroje Seimo nebuvo. Valstybę dekretais valdė Respublikos Prezidentas. Naujos kadencijos Seimas susirinko tik 1936 m., tačiau posėdžiavo kitame pastate – Teisingumo rūmuose.

Šiandien šiame pastate veikia Kauno Maironio universitetinė gimnazija (dabartinis adresas – Gimnazijos g. 3, Kaunas).

 


 

ĮDOMYBĖS:

Naujai išrinkto Seimo atidarymo posėdyje be Seimo narių dalyvaudavo Respublikos Prezidentas, Ministrų kabinetas, svarbiausių religijų atstovai, kurie priimdavo naujai išrinktų Seimo narių priesaiką, į posėdžius buvo kviečiami Kaune akredituoto diplomatinio ir konsulinio korpuso nariai, žymūs visuomenės atstovai. Buvo sudarytos sąlygos Seimo atidarymo posėdyje dalyvauti ir kitiems svečiams, tačiau jie turėdavo įsigyti specialius bilietus–kvietimus.

Lietuvos Respublikos Antrojo Seimo atidarymo posėdis
Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: Kauno kunigų seminarijos rektorius Jonas Mačiulis-Maironis, Lietuvos stačiatikių arkivyskupas Eleuterijus, Lietuvos vyriausiasis rabinas Beras Šapiro, už jų – diplomatinio korpuso nariai. Salėje pirmoje eilėje iš kairės sėdi: Mykolas Sleževičius, Jonas Staugaitis, Zigmas Toliušis, Rapolas Skipitis, Kazys Grinius ir kiti Seimo nariai
Kaunas,1923 m. birželio 5 d. | Fotografas nenurodytas
Lietuvos centrinis valstybės archyvas. A045-P501

 

 

 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė