Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Lietuvos valstybės simboliai

Lietuvos valstybės simboliai

Valstybės simboliai

Oficialūs Lietuvos valstybės simboliai – vėliava, herbas ir himnas yra įteisinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucijos 15-tas straipsnis skelbia: „Valstybės vėliavos spalvos – geltona, žalia, raudona. Valstybės herbas – baltas Vytis raudoname lauke. Valstybės herbą, vėliavą ir jų naudojimą nustato įstatymai.“, o Konstitucijos 16-tas straipsnis papildo: „Valstybės himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Lietuvos valstybės vėliavą ir Lietuvos valstybės istorinę (herbinę) vėliavą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas, Lietuvos valstybės herbą ir Lietuvos istorinius nacionalinius simbolius – dvigubą kryžių ir Gediminaičių stulpus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas, Lietuvos valstybės himną reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybės himno įstatymas.

 


Lietuvos valstybės herbas

Lietuvos valstybės herbas yra Vytis: herbinio skydo raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai ir pasagos geltoni (auksiniai).

 


Lietuvos valstybės vėliava

Lietuvos valstybės vėliava – oficialus Lietuvos valstybės simbolis, tautinė vėliava – audeklas iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės – geltonos, vidurinės – žalios, žemutinės – raudonos. Vėliavos pločio ir ilgio santykis – 3:5. Kai Lietuvos valstybės vėliava iškeliama vertikaliai, heraldinėje dešinėje pusėje turi būti geltona juosta, viduryje – žalia, kairėje – raudona.

 


Lietuvos valstybės istorinė (herbinė) vėliava

Lietuvos valstybės istorinė (herbinė) vėliava – istorinis Lietuvos valstybės simbolis, audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi.

 


Lietuvos valstybės himnas

Lietuvos valstybės himnu buvo pasirinkta „Tautiška giesmė“, kurios žodžius sukūrė ir muziką jiems pritaikė Vincas Kudirka. „Tautiškos giesmės“ tekstas su gaidomis pirmą kartą buvo išspausdintas 1898 m. laikraštyje „Varpas“. Pirmą kartą viešai „Tautiška giesmė“ buvo sugiedota 1899 m. lapkričio 13 d. Peterburge vykusiame koncerte, skirtame rinkti lėšas lietuvių studentų šelpimui. „Tautiška giesmė“ Lietuvoje pirmą kartą viešai sugiedota 1905 m. Vilniuje. Ši giesmė Lietuvos himnu buvo pripažinta dar iki Lietuvos valstybės atkūrimo.

 


Kiti Lietuvos heraldiniai ženklai

Nuo XIV a. pabaigos iki mūsų dienų viešajame gyvenime plačiai naudojami du kiti istoriniai simboliai: dvigubas kryžius ir Gediminaičių stulpai. Kadaise buvę Lietuvos didžiųjų kunigaikščių asmeniniai, vėliau dinastijų herbai pamažu virto visos lietuvių tautos arba tautiniais simboliais. Dvigubas kryžius ir Gediminaičių stulpai ypač paplito XX a. pirmojoje pusėje, kai susikūrė Nepriklausoma Lietuvos valstybė. Juos, kaip skiriamuosius ženklus, ėmė naudoti Lietuvos kariuomenė, policija, aviacija, kitos valstybės institucijos. Jie papuošė Lietuvos ordinus ir medalius, pareigybinius ženklus, tapo daugelio visuomeninių draugijų ir organizacijų atributais.

 

Gediminaičių stulpai

Gediminaičių stulpai vaizduojami geltoni (auksiniai) raudoname skyde arba be jo. Tai bene labiausiai legendomis apipintas herbas. XVI a. pradžioje Lietuvos metraštininkai herbo figūrą pavadino stulpais. Nuo 1397 m. Gediminaičių stulpai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto herbas.

 

Dvigubas kryžius

Dvigubas kryžius vaizduojamas geltonas (auksinis) mėlyname skyde ir yra sudedamoji Lietuvos valstybės herbo dalis. Šis simbolis gali būti naudojamas ir savarankiškai tiek su skydu, tiek be jo. Pirmą kartą dvigubas kryžius raitelio skyde buvo pavaizduotas 1386 m.