Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, Prezidiumas ir pareigūnai

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMAS 

	Vytautas LANDSBERGIS	Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas  (1990 03 11–1992 11 22)
	Bronislovas Juozas KUZMICKAS	Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas  (1990 03 11–1992 11 22)
	Kazimieras MOTIEKA	Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas  (1990 03 11–1992 11 22)
	Česlovas Vytautas STANKEVIČIUS	Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas  (1990 03 11–1992 11 22)
	Liudvikas SABUTIS	Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius  (1990 03 11–1992 11 22)
	Egidijus BIČKAUSKAS	Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys  (1990 03 29–1992 04 14)
	Romas GUDAITIS	Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys  (1990 03 29–1992 11 22)
	Mečys LAURINKUS	Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys  (1990 03 29–1992 11 22)
	Eugenijus PETROVAS	Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys  (1990 03 29–1992 11 22)
	Aloyzas SAKALAS	Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys  (1990 03 29–1992 11 22)
	Gediminas VAGNORIUS	Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys  (1990 03 29–1991 02 14)
	Aleksandras AMBRAZEVIČIUS	Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys  (1991 11 05–1992 11 22)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PAREIGŪNAI

	Algirdas ENDRIUKAITIS	Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus pavaduotojas (1991 04 24–1992 11 22)
	Aurimas TAURANTAS	Aukščiausiosios Tarybos seniūnas (1991 04 24–1991 09 10, 1992 09 10–1992 11 22)
	Eugenijus GENTVILAS	Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas  (1991 05 22–1991 09 10),  Aukščiausiosios Tarybos seniūnas (1991 09 10–1992 09 10)
	Klemas INTA	Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas  (1991 04 25–1992 03 12)
	Juozas DRINGELIS	Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas  (1991 09 26–1992 03 12)
	Laima Liucija ANDRIKIENĖ	Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotoja  (1992 03 12–1992 11 22)
	Česlovas JURŠĖNAS	Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas  (1992 03 12–1992 11 22)

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO RINKIMAI

Vadovaujantis 1991 m. kovo 11 d. priimtu Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos* Prezidiumą sudarė: Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojai, Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius ir Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų pirmininkai. Aukščiausiosios Tarybos sprendimu į Prezidiumo sudėtį galėjo būti renkami ir kiti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai. 1990 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos reglamento papildymo“ buvo įtvirtinta, kad Prezidiumą sudaro vienuolika asmenų, Prezidiume nebeliko Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų pirmininkų, o Prezidiumo nariai privalėjo būti renkami iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų. 

 

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko rinkimai 

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigas ėjo: 

Vytautas LANDSBERGIS (1990 03 11–1992 11 22)

Nors į pirmąjį posėdį Aukščiausioji Taryba susirinko 1990 m. kovo 10 d. vakare, tačiau Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko rinkimai vyko 1991 m. kovo 11 d., iki atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, todėl formaliai buvo renkamas vis dar Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Tą dieną Aukščiausioji Taryba priėmė išvakarėse svarstytą įstatymą „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos reglamento papildymo“, kuriuo buvo nustatyta Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko rinkimo ir atšaukimo tvarka. Į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkus – aukščiausią to meto šalies pareigybę – buvo iškeltos keturios kandidatūros: Romualdo Ozolo, Vytauto Landsbergio, Algirdo Mykolo Brazausko ir Kazimiero Motiekos. Dviem iš jų, Romualdui Ozolui ir Kazimierui Motiekai, atsisakius dalyvauti rinkimuose, dėl aukščiausiosios šalies pareigybės varžėsi dviejų politinių jėgų lyderiai Algirdas Mykolas Brazauskas ir Vytautas Landsbergis. Abiem kandidatams išdėsčius savo programas, parlamento rūmų fojė vyko slaptas balsavimas: už Vytautą Landsbergį balsavo 91 deputatas, prieš – 42, už Algirdą Brazauską – 38, prieš – 95. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku buvo išrinktas Vytautas Landsbergis. Priėmus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deklaraciją „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“, nuo 1991 m. kovo 11 d. 18 val. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba imta vadinti Lietuvos Aukščiausiąja Taryba, o jos vadovas – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku. Tą pačią dieną priimtu įstatymu „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“ Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą nutarta vadinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba, o Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybę – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybe. Po to Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigas Vytautas Landsbergis ėjo visą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kadencijos laikotarpį. 

 

 

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojų ir Sekretoriaus rinkimai 

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo pareigas ėjo: 

Bronislovas Juozas KUZMICKAS (1990 03 11–1992 11 22) 

Kazimieras MOTIEKA (1990 03 11–1992 11 22) 

Česlovas Vytautas STANKEVIČIUS (1990 03 11–1992 11 22) 

Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus pareigas ėjo:  

Liudvikas SABUTIS (1990 03 11–1992 11 22)  

1991 m. kovo 11 d. išrinkus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, kol kas vadintą Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku, buvo renkami Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojai ir Sekretorius. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojais buvo išrinkti Bronislovas Juozas Kuzmickas, Kazimieras Motieka ir Česlovas Vytautas Stankevičius. Už Bronislovą Juozą Kuzmicką balsavo 117 deputatų, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 6, už Kazimierą Motieką balsavo 98 deputatai, prieš – 2, susilaikė 11), už Česlovą Vytautą Stankevičių balsavo 105 deputatai, prieš – 11, susilaikė 7. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriumi buvo išrinktas deputatas Liudvikas Sabutis, už jį balsavo 125 deputatai, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 2. Kaip ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, taip ir šių pareigybių pavadinimai buvo pakeisti priėmus įstatymą „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojų kuruojamos sritys: Bronislovo Kuzmicko – Lietuvos užsienio politika, švietimas, kultūra, Česlovo Vytauto Stankevičiaus – derybos dėl tarptautinių sutarčių, teisės aktų rengimo klausimai, Kazimiero Motiekos – einamieji Prezidiumo reikalai, korespondencija, darbas su Aukščiausiosios Tarybos komisijomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybe. Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius Liudvikas Sabutis kuravo Aukščiausiosios Tarybos aparato (taip tuo metu vadintas kanceliarijos analogas) kasdienį darbą, Aukščiausiosios Tarybos posėdžių organizavimą.

 

 

Kitų Prezidiumo narių rinkimai

​Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nario pareigas ėjo: 

Egidijus BIČKAUSKAS (1990 03 29–1992 04 14 ) 

Romas GUDAITIS (1990 03 29–1992 11 22) 

Mečys LAURINKUS (1990 03 29–1992 11 22) 

Eugenijus PETROVAS (1990 03 29–1992 11 22) 

Aloyzas SAKALAS (1990 03 29–1992 11 22) 

Gediminas VAGNORIUS (1990 03 29–1991 02 14 ) 

Aleksandras AMBRAZEVIČIUS (1991 11 05–1992 11 22)

Kiti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariai buvo išrinkti 1990 m. kovo 29 d., vadovaujantis tą pačią dieną Aukščiausiosios Tarybos priimtu Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos reglamento papildymo“, kuriuo reglamentuota Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narių rinkimo tvarka. Prezidiumo nariai buvo renkami iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimų laikui. 

1990 m. kovo 29 d. kandidatais į Prezidiumo narius buvo iškelta 18 Aukščiausiosios Tarybos deputatų. Pirmojo balsavimo metu Prezidiumo nariu buvo išrinktas tik deputatas Eugenijus Petrovas, surinkęs 55 balsus – daugiau negu pusę balsavime dalyvavusių deputatų balsų. Už Egidijų Bičkauską balsavo 49 deputatai, už Vincą Ramutį Gudaitį – 49, už Mečį Laurinkų – 48, už Aloyzą Sakalą – 48, už Gediminą Vagnorių – 46, už Egidijų Klumbį – 38, už Liudviką Narcizą Rasimavičių – 38, už Vytenį Povilą Andriukaitį – 32, už Zigmą Vaišvilą – 31, už Česlovą Okinčicą – 30, už Nijolę Oželytę-Vaitiekūnienę – 28, už Lionginą Šepetį – 27, už Аntaną Каroblį – 24, už Balį Gajauską – 21, už Virgilijų Čepaitį – 20, už Rimvydą Raimundą Survilą – 17, už Ryšardą Maceikianecą – 11 deputatų. Pakartotiniam balsavimui liko 14 kandidatų, Vytenis Povilas Andriukaitis, Virgilijus Čepaitis ir Nijolė Oželytė-Vaitiekūnienė savo kandidatūras atsiėmė. Pakartotinio balsavimo rezultatai buvo tokie: už Mečį Laurinkų – 65 balsai, už Aloyzą Sakalą – 60, už Gediminą Vagnorių – 56, už Vincą Ramutį Gudaitį – 50, už Egidijų Bičkauską – 48, už Egidijų Klumbį – 41, už Liudviką Narcizą Rasimavičių – 41, už Zigmą Vaišvilą – 32, už Česlovą Okinčicą – 30, už Lionginą Šepetį – 24, už Аntaną Каroblį – 20, už Balį Gajauską – 17, už Rimvydą Raimundą Survilą – 14, už Ryšardą Maceikianecą – 9 balsai Pakartotiniame balsavime išrinktais buvo laikomi daugiausia balsų surinkę kandidatai. Daugiausia balsų surinko ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariais tapo: Egidijus Bičkauskas, Vincas Ramutis Gudaitis, Mečys Laurinkus, Aloyzas Sakalas ir Gediminas Vagnorius. 1991 m. vasario 14 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Gediminas Vagnorius buvo atleistas iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nario pareigų, jį paskyrus Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku.

1991 m. lapkričio 5 d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariu buvo išrinktas deputatas Aleksandras Ambrazevičius. Kandidatais buvo iškelti penki deputatai, bet nė vienas iš jų nesurinko daugiau kaip pusės balsavime dalyvavusių deputatų balsų. Pakartotiniame balsavime dalyvavo du kandidatai – Aleksandras Ambrazevičius ir Egidijus Klumbys, nes mažiausiai balsų surinkęs deputatas buvo išbrauktas, o kiti du kandidatai atsisakė kandidatuoti. Už Aleksandrą Ambrazevičių balsavo 47 deputatai, už Egidijų Klumbį – 18. Daugiau balsų gavęs deputatas Aleksandras Ambrazevičius tapo Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariu.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PAREIGŪNŲ RINKIMAI 

 

Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus pavaduotojo rinkimai 

Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus pavaduotojo pareigas ėjo: 

Algirdas ENDRIUKAITIS (1991 04 24–1992 11 22)

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus pavaduotojo pareigybė įsteigta 1991 m. balandžio 18 d., priėmus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamentą. Reglamentas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus pavaduotojas Sekretoriaus pavedimu gali vykdyti jo funkcijas ir pavaduoti Sekretorių, jeigu jo nėra arba jis negali eiti savo pareigų. 1991 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba išrinko deputatą Algirdą Endriukaitį Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus pavaduotoju. Už jo kandidatūrą vienbalsiai balsavo 85 deputatai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. 

 

 

Aukščiausiosios Tarybos seniūno rinkimai 

Aukščiausiosios Tarybos seniūno pareigas ėjo: 

Aurimas TAURANTAS (1991 04 24–1991 09 10) 

Eugenijus GENTVILAS (1991 09 10–1992 09 10 ) (perrinktas 1992 03 12 )

Aurimas TAURANTAS (1992 09 10–1992 11 22)

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pareigybė, kaip ir Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus pavaduotojo, buvo įsteigta 1991 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamentą. Atskiru 1991 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu buvo numatyta 1991 m. balandžio 24 d. surengti Aukščiausiosios Tarybos seniūno ir dviejų jo pavaduotojų rinkimus. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavedimu Aukščiausiosios Tarybos seniūnas galėjo: pirmininkauti Aukščiausiosios Tarybos posėdžiams, teikti pasiūlymus dėl sesijos darbų programos ir kiekvienos savaitės posėdžių darbotvarkės projektų parengimo, sudaryti detalius kiekvienos dienos posėdžių darbotvarkės projektus ir juos teikti Aukščiausiajai Tarybai, siūlyti balsų skaičiavimo grupės narius, teikti duomenis apie Aukščiausiosios Tarybos deputatų dalyvavimą posėdžiuose, teikti informaciją radijo, televizijos ir spaudos atstovams apie būsimus Aukščiausiosios Tarybos posėdžius, atlikti kitus organizacinius darbus. Iš šių veiklų matyti, kad Aukščiausiosios Tarybos seniūno pareigybė buvo įsteigta siekiant efektyvinti Aukščiausiosios Tarybos darbą posėdžių metu, talkinti posėdžių sekretoriatui organizuojant Aukščiausiosios Tarybos posėdžius. Vadovaujantis Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. lapkričio 7 d. nutarimu, Aukščiausiosios Tarybos seniūnas ir jo pavaduotojai turėjo būti renkami kiekvienos eilinės sesijos pradžioje. Nuo 1991 m. balandžio mėn. iki Aukščiausiosios Tarybos darbo pabaigos 1992 m. lapkričio mėn. Aukščiausiosios Tarybos seniūnais buvo renkami du deputatai: Aurimas Taurantas ir Eugenijus Gentvilas. 

1991 m. balandžio 24 d. vykusiuose Aukščiausiosios Tarybos seniūno rinkimuose kandidatavo deputatai Aloyzas Sakalas ir Aurimas Taurantas. Už Aloyzą Sakalą balsavo 36, prieš – 56 deputatai, už Aurimą Taurantą – 53, prieš – 39 deputatai. Aurimas Taurantas buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos seniūnu.

1991 m. rugsėjo 10 d. surengtuose Aukščiausiosios Tarybos seniūno rinkimuose varžėsi Eugenijus Gentvilas ir Zenonas Juknevičius. Po pakartotinio balsavimo, už Eugenijų Gentvilą balsavus 52 deputatams, už Zenoną Juknevičių – 22 deputatams, Aukščiausiosios Tarybos seniūnu išrinktas Eugenijus Gentvilas. 

1992 m. kovo 12 d. posėdyje buvo iškelta tik viena kandidatūra – 92 balsais už Eugenijus Gentvilas buvo perrinktas Aukščiausiosios Tarybos seniūnu, nė vienas nebalsavo prieš, nebuvo ir susilaikiusių. 

1992 m. rugsėjo 10 d. Aukščiausiosios Tarybos seniūno rinkimuose kandidatavo Eugenijus Gentvilas, Aurimas Taurantas ir Laima Liucija Andrikienė. Už Aurimą Taurantą balsavo 56 deputatai, už Laimą Liuciją Andrikienę – 30, už Eugenijų Gentvilą – 15 deputatų. Paskutinės Aukščiausiosios Tarybos sesijos seniūnu buvo išrinktas Aurimas Taurantas.

 

 

Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojų rinkimai 

Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojo pareigas ėjo: 

Klemas INTA (1991 04 25–1992 03 12) (perrinktas 1991 09 12)

Eugenijus GENTVILAS (1991 05 22–1991 09 10) 

Juozas DRINGELIS (1991 09 26–1992 03 12) 

Laima Liucija ANDRIKIENĖ (1992 03 12–1992 11 22) (perrinkta 1992 09 15)

Česlovas JURŠĖNAS (1992 03 12–1992 11 22) (perrinktas 1992 09 15)

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojo pareigybė, kaip ir seniūno pareigybė, buvo įsteigta 1991 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamentą (toliau – Reglamentas). Numatytos dviejų seniūno pavaduotojų pareigybės. Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavedimu pirmininkaudavo Aukščiausiosios Tarybos posėdžiams. Taip pat jam buvo pavesta pavaduoti seniūną ir vykdyti jo funkcijas jam nesant arba negalint eiti savo pareigų. Remiantis Reglamentu, Aukščiausiosios Tarybos seniūnas ir jo pavaduotojai buvo renkami vienai sesijai. Reglamento įsigaliojimo dokumente buvo numatyta Aukščiausiosios Tarybos seniūno, dviejų jo pavaduotojų ir Sekretoriaus pavaduotojo rinkimus surengti 1991 m. balandžio 24 d., tačiau tą dieną buvo išrinktas tik Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus pavaduotojas ir seniūnas, seniūno pavaduotojų rinkimai vyko vėliau. Vienas iš pavaduotojų buvo išrinktas kitą dieną – 1991 m. balandžio 25-ąją, juo tapo Klemas Inta, už jį balsavo 67 deputatai, nė vienas nebalsavo prieš, 14 deputatų susilaikė. Antrasis seniūno pavaduotojas buvo išrinktas 1991 m. gegužės 22 d., juo tapo Eugenijus Gentvilas, už jo kandidatūrą balsavo 74 deputatai, nė vienas nebalsavo prieš, 4 susilaikė. 

Kaip buvo numatyta Reglamente, naujos sesijos pradžioje Aukščiausiosios Tarybos seniūnas ir jo pavaduotojai buvo renkami iš naujo. 1990 m. rugsėjo 10 d. seniūnu išrinktas Eugenijus Gentvilas, tačiau seniūno pavaduotojų rinkimai neįvyko ir buvo nukelti vėlesniam laikui. 1991 m. rugsėjo 12 d. buvo išrinktas tik vienas iš dviejų seniūno pavaduotojų. Po diskusijų vėl liko viena Klemo Intos kandidatūra, už jį balsavo 58 deputatai, prieš nebalsavo nė vienas, 19 deputatų susilaikė, jis ir buvo išrinktas seniūno pavaduotoju. Kitas seniūno pavaduotojas buvo išrinktas 1991 m. rugsėjo 26 d. Atsisakius kandidatuoti kitiems deputatams, liko vienintelė – Juozo Dringelio kandidatūra, už jį balsavo 67 deputatai, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 5, jis ir buvo išrinktas seniūno pavaduotoju. 

1992 m. kovo 12 d., naujos sesijos pradžioje, Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojo rinkimuose buvo iškeltos trys kandidatūros: Laimos Liucijos Andrikienės, Rimanto Astrausko ir Česlovo Juršėno. Už Laimą Liuciją Andrikienę balsavo 60 deputatų, už Česlovą Juršėną – 55, už Rimantą Astrauską – 36 deputatai. Seniūno pavaduotojais buvo išrinkti Laima Liucija Andrikienė ir Česlovas Juršėnas. 
1992 m. rugsėjo 15 d. vykusiuose Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojų rinkimuose buvo iškeltos iki tol šias pareigas ėjusių Laimos Liucijos Andrikienės ir Česlovo Juršėno kandidatūros. Laimos Liucijos Andrikienės kandidatūrą palaikė 69 deputatai, 2 balsavo prieš, 5 susilaikė. Česlovo Juršėno kandidatūrą palaikė 45 deputatai, 19 balsavo prieš, 17 susilaikė. Abu kandidatai buvo išrinkti seniūno pavaduotojais ir šias pareigas ėjo iki Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kadencijos pabaigos. 

 

 

Šaltiniai: 

Paskyrimo ir atšaukimo dokumentai: 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, Vilnius, 1990 m. kovo 11 d. Nr. I-4, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.CB5C8A19E99F 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojų išrinkimo“, Vilnius, 1990 m. kovo 11 d. Nr. I-5, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.A5A09D95BA9F 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus išrinkimo“, Vilnius, 1990 m. kovo 11 d. Nr. I-6, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.1EEDDC44B95F 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narių išrinkimo“, Vilnius, 1990 m. kovo 29 d. Nr. I-94, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2164DD965F6C 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl G. Vagnoriaus atleidimo iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nario pareigų“, Vilnius, 1991 m. vasario 14 d. Nr. I-1059, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.972D0CE53C4B 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno“, Vilnius, 1991 m. balandžio 24 d. Nr. I-1249, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.6BB2C017C6F5 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus pavaduotojo“, Vilnius, 1991 m. balandžio 24 d. Nr. I-1248, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.80970DFA237F 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojo“, Vilnius, 1991 m. balandžio 25 d. Nr. I-1261, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.05B078A8F61E 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojo“, Vilnius, 1991 m. gegužės 22 d. Nr. I-1349, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.1340?positionInSearchResults=27&searchModelUUID=e6c88b4c-fd61-4fe7-8e22-37274ff33bd6  

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno išrinkimo“, Vilnius, 1991 m. rugsėjo 10 d. Nr. I-1774, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.2884?positionInSearchResults=17&searchModelUUID=e6c88b4c-fd61-4fe7-8e22-37274ff33bd6 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojo išrinkimo“, Vilnius, 1991 m. rugsėjo 12 d. Nr. I-1796, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.2906?positionInSearchResults=9&searchModelUUID=e6c88b4c-fd61-4fe7-8e22-37274ff33bd6 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojo“, Vilnius, 1991 m. rugsėjo 26 d. Nr. I-1835, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.B55805BD6EC9 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nario išrinkimo“, Vilnius, 1991 m. lapkričio 5 d. Nr. I-1944, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8C938CFAF12F 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno išrinkimo“, Vilnius, 1992 m. kovo 12 d. Nr. I-2372, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.7A2FD56F1FAD  

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojų išrinkimo“, Vilnius, 1992 m. kovo 12 d. Nr. I-2377, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.FE7F1175D15A 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nario E. Bičkausko“, Vilnius, 1992 m. balandžio 14 d. Nr. I-2486, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E43A44560647 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno“, Vilnius, 1992 m. rugsėjo 10 d. Nr. I-2874, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.560304593B13 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Valstybės atkūrimo ir konstitucijos komisijos pirmininko“, Vilnius, 1992 m. rugsėjo 10 d. Nr. I-2875, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.51D58D5A730D 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojų išrinkimo“, Vilnius, 1992 m. rugsėjo 15 d. Nr. I-2876, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.35DABEEE51E2  

Kiti teisės aktai: 

Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Reglamento papildymo“, Vilnius, 1990 m. kovo 11 d. Nr. I-3, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.AEE54104CE41 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deklaracija „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“, Vilnius, 1990 m. kovo 11 d. Nr. I-10, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.BF233A77C332 

Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, Vilnius, 1990 m. kovo 11 d. Nr. I-11, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.08CD4C01694F 

Lietuvos Respublikos Aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, Vilnius, 1990 m. kovo 11 d. Nr. I-12, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.12C754906DE4 

Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“, Vilnius, 1990 m. kovo 11 d. Nr. I-14, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.DE63AAC4EF06

Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimo“, Vilnius, 1990 m. kovo 29 d. Nr. I-89, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.DA837DB525F9 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamentas, Vilnius, 1991 m. balandžio 18 d. Nr. I-1241, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.A4A3D46F7D30 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamento įsigaliojimo“, Vilnius, 1991 m. balandžio 18 d. Nr. I-1242, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0EFDCA9B3EF2 

Lietuvos Respublikos įstatymas „Pakeisti ir papildyti kai kuriuos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos reglamento straipsnius“, Vilnius, 1991 m. lapkričio 7 d. Nr. I-1974, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.DB0C48B5BF31 

Aukščiausiosios Tarybos posėdžių stenogramos: 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d., 3 posėdžio stenograma, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.251084 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 29 d., 29 posėdžio stenograma, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.251083 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 24 d., 2 posėdžio stenograma, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.251037  

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 25 d., 29 posėdžio stenograma, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.251573  

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gegužės 22 d., 46 posėdžio stenograma, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.251612 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. rugsėjo 10 d., 2 posėdžio stenograma, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.251037 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. rugsėjo 12 d., 3 posėdžio stenograma, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.251040 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. rugsėjo 26 d., 8 posėdžio stenograma, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.251050 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. lapkričio 5 d., 32 posėdžio stenograma, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.251118 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. kovo 12 d., 96 posėdžio stenograma, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.251357 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. kovo 12 d., 97 posėdžio stenograma, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.251357  

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 10 d., 1 posėdžio stenograma, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.251702 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 15 d., 4 posėdžio stenograma, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.251705 

 

 

* Lietuvos Respublikos Seimas 1996 m. lapkričio 28 d. priėmė deklaraciją, kuria 1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą pavadino Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba-Atkuriamuoju Seimu. 

Nuotraukos iš: Lietuvos Respublikos Seimo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo. Nuotraukų autoriai: Romualdas Damulis, Vytautas Daraškevičius, Jonas Juknevičius, Romualdas Jurgaitis, Algirdas Sabaliauskas, Raimundas Šuika. 

 

 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė ir Žydrūnas Mačiukas, 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius