Seimo LSDD frakcijos pranešimas: „Specialiųjų poreikių (negalią) turinčių vaikų ugdymo problemoms ir perspektyvoms aptarti surengta konferencija nubrėžė kryptis tolesniam darbui“

2019 m. rugsėjo 27 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Rugsėjo 27 d. Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė kartu su Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija surengė konferenciją „Specialiųjų poreikių (negalią) turinčių vaikų ugdymo problemos ir perspektyvos“, kurioje dalyvavo Seimo Pirmininko pavaduotojai Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė, socialinės apsaugos ministras Linas Kukuraitis, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys, atstovai iš skirtingų nevyriausybinių organizacijų ir valstybės institucijų: Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos, asociacijų „Kitoks vaikas“, „Lietaus vaikai“, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“, Lietuvos kurčiųjų draugijos, šeimų auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus bendrijos „Pagava“, Vaiko teisių apsaugos sistemos atstovai bei specialistai ir pedagogai iš skirtingų ugdymo įstaigų.

Seimo SRDK pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad Lietuvoje specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymo srityje padaryta pažanga, bet taip pat yra nuolat atsiveriančių žaizdų, kurias būtina gydyti – tam reikia platesnio matymo ir aiškių krypčių.

„Ši konferencija skirta įvertinti padėtį specialių poreikių (negalią) turinčių vaikų ugdymo srityje. Su skirtingų sričių specialistais aptarėme aktualias problemas, su kuriomis susiduria vaikai, jų tėvai ir pedagogai. Pasidalinta gerąja patirtimi, aptartas galiojančio teisinio reglamentavimo efektyvumas, kasdienės problemos. Apibendrinę jas galėsime sistemą tobulinti“, – sako R. Šalaševičiūtė.

Sveikindamas konferencijos dalyvius Seimo Pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas pripažino, kad trūkumų ugdymo sistemoje tikrai yra. „Nepaisant progreso vaikų specialiųjų poreikių diagnostikoje ir teikiant kitas viešąsias paslaugas, skirtas jiems ir jų šeimoms ar artimiausiai aplinkai, įskaitant su ugdymu susijusias paslaugas, tokių paslaugų nepakanka. Esu įsitikinęs, kad valstybė ilgainiui turėtų prisidėti maksimaliai, kad neįgalūs vaikai nuo pat kūdikystės augtų tinkamai ugdomi bei galėtų siekti savo svajonių ir tikslų, o jų tėveliai ir artimieji galėtų turėti ir savo gyvenimą“, – kalbėjo LSDD frakcijos narys G. Kirkilas.

Socialinės apsaugos ministras L. Kukuraitis informavo, kad bendras neįgaliųjų skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau neįgalių vaikų skaičiaus dinamika yra auganti. Daugėjant neįgalių vaikų, išlaidos tokius vaikučius augančių šeimų paramai turėtų didėti. Savivaldybės teikia įvairias socialines paslaugas, tačiau jų įvairovė ir lygis skirtingose savivaldybėse yra nevienodas. Valstybė skiria lėšų aplinkos pritaikymui. „Šešiasdešimtyje savivaldybių per metus pritaikyti 580 būstų, 200 – vaikams su sunkia negalia. Tačiau sutaupytos savivaldybių lėšos nevienodai skiriamos socialinei neįgaliųjų integracijai. Nevyriausybinės organizacijos galėtų paspausti savivaldybes skirti daugiau lėšų neįgaliesiems“, – kalbėjo ministras.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys pristatydamas neįgaliųjų vaikų ugdymo sistemos pokyčius pasakojo apie planus keisti švietimo įstatymą, kad mokykloms nebūtų leidžiama atsisakyti specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų.

„Kad vyktų neįgaliųjų įtrauktis į bendrojo ugdymo mokyklas, turi būti keičiami ne tik teisės aktai. Pokyčius derinsime su socialiniais partneriais, su pedagogais, kurie realiai įgyvendina sumanymus. Nuostatą pakeisti nėra sudėtinga, bet kur kas sudėtingiau įgyvendinti planus realiame gyvenime. Tai užtruks ne vienus metus“, – sako viceministras. Jo minėtos problemos, su kuriomis susiduria ugdymo įstaigos – aprūpinimas specialiosiomis priemonėmis, įstaigų pritaikymas neįgaliųjų poreikiams. Pavyzdžiui, tik 3 proc. mokyklų turi žmonėms su regėjimo negalia pritaikytus įėjimus į pastatus. Svarbi ir psichologinės pagalbos plėtra, kad nenutrūktų jau esami darbo santykiai tarp psichologų ir mokyklų dėl lėšų trūkumo.

R. Šalaševičiūtės teigimu, konferencijos metu nevyriausybinių organizacijų išsakytos pastabos ir pasiūlymai bus sudėti į bendrą dokumentą, kuriuo valstybės institucijos galės vadovautis ieškodamos sprendimų.

„Sudarysime darbo grupę, kuri kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerija parengs rezoliuciją“, – sako R. Šalaševičiūtė.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Daugiau informacijos:

Seimo LSDD frakcija

Evelina Butkutė-Lazdauskienė

Mob. 8 650 48 830