Seimo Darbo partijos frakcijos pranešimas: „Būtina sumažinti socialinę atskirtį – nuosekliai didinant minimaliąją algą“

2021 m. gegužės 18 d. pranešimas žiniasklaidai

Nors minimalioji mėnesinė alga palaipsniui vis didinama, vis tik ji yra nepakankama ir verčianti balansuoti ties skurdo riba. Todėl, siekiant užtikrinti pagrindinius gyventojų poreikius, profesinės sąjungos reikalauja 60 eurų didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA), o tai sudarytų beveik pusę vidutinio darbo užmokesčio. Su tuo dabar jau sutinka ir šalies premjerė Ingrida Šimonytė. Tačiau analogišką Darbo partijos frakcijos inicijuotą Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektą valdančiųjų balsais Seimas balandį atmetė, tuomet jo nepalaikė ir šalies premjerė.

„Dar balandžio mėnesį Seimo narys Valentinas Bukauskas teikė siūlymą, kad minimalioji mėnesinė alga  turi būti ne mažesnė kaip 55 procentai šalies vidutinio darbo užmokesčio, kurį skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Seimas tuomet nepriėmė svarstyti minėtų Darbo kodekso pataisų, skeptiškai jas tuomet vertino ir šalies premjerė. Apmaudu, kad politiniai žaidimai žaidžiami net kai kalbame apie žmonių gerovę. Bet kokiu atveju, grįžti prie šios temos vis tiek turėsime“, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

„Dabar Lietuvoje darbas už minimalų atlyginimą negarantuoja oraus gyvenimo, netenkina pagrindinių poreikių. Todėl pagrindinis MMA didinimo tikslas – apsaugoti žmones nuo skurdo. Nustačius mano siūlytą minimaliosios mėnesinės algos didinimo mechanizmą į bendras atlyginimų tendencijas būtų reaguojama lanksčiau, todėl būtų sudaromos palankesnės sąlygos mažų atlyginimų didėjimui Lietuvoje. Minimalios algos susiejimas su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu – tai ir žingsnis įgyvendinant Darbo partijos programos nuostatas. Toks sprendimas mažintų socialinę atskirtį. Įgyvendinus šią nuostatą ir minimalųjį mėnesinį atlyginimą susiejus su vidutiniu darbo užmokesčiu, augtų gyventojų pajamos, didėtų vartojimas, plėstųsi gamyba“, – taip balandį teiktus Darbo kodekso pakeitimus apibūdino Seimo narys Valentinas Bukauskas.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pernai spalį 112,1 tūkst. darbuotojų, arba 9,9 proc. visų dirbančiųjų, uždirbo minimaliąją mėnesinę algą ar dar mažesnį atlygį. Šiuo metu minimali alga siekia tik 642 eurus, tuo tarpu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje – 1524,2 eurų neatskaičius mokesčių. Be to, pasak V. Bukausko, vidutinis darbo užmokestis turi tendenciją nuolat augti, o tai dar labiau įtakoja socialinės atskirties didėjimą. Susiejus šiuos du rodiklius, būtų galima išvengti tokio didelio finansinio atotrūkio tarp mažiausias ir vidutines pajamas gaunančių gyventojų.

Šiuo metu minimalųjį mėnesinį darbo užmokestį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Lietuvos Respublikos trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Pasak V. Bukausko, esama tvarka sudėtinga, nelanksti, neatitinka nūdienos dirbančiųjų apmokėjimo už darbą lūkesčių, todėl ją reikia tobulinti, susiejant minimalųjį darbo užmokestį su vidutiniu šalies atlyginimo dydžiu. Todėl, pasak Darbo partijos frakcijos, būtina grįžti prie minimaliosios mėnesinės algos didinimo klausimo.

Daugiau informacijos:

Seimo narys Valentinas Bukauskas

El. p. [email protected]

Mob. 8 698 42 105