Seimo Darbo partijos frakcijos pranešimas: „Klausimų dėl COVID-19 valdymo mokymo įstaigose daugiau nei atsakymų“

2021 m. rugsėjo 16 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimo Darbo partijos frakcijos nariai susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene ir sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu. Susitikimo metu aptartas COVID-19 pandemijos valdymas ugdymo įstaigose.

Parlamentaras Aidas Gedvilas domėjosi, kuo paremta 5–12 klasių mokinių dėvėjimo kaukių pamokose tvarka. „Būtume dėkingi, jeigu pasidalintume ekspertų, teiktomis, mokslininkų grįstomis rekomendacijomis ir kaštų bei naudos analize.“

J. Šiugždinienė sakė, kad, kalbant apie vaikus, sunku kalbėti apie kaštų ir naudos analizę. Ji pabrėžė reikalingą maksimalų saugumą, kurį neva užtikrina kaukės. A. Gedvilas su tuo nesutiko. Anot jo, yra tyrimų, įrodančių, kad dėvint kaukę gali vystytis dusulys, daugintis bakterijos.

Šiam klausimui dėmesio skyrė ir Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. Kaukės, pasak jos, itin trukdo ikimokykliniame, pradiniame ugdyme, taigi ugdymo procesui kelia didelius iššūkius. „Su kauke dirbant yra sudėtinga užtikrinti gerą mokymosi procesą. Kai turime aukštą pasiskiepijimo rodiklį, ar tai tikrai yra būtina priemonė?“

Ministrės J. Šiugždinienės teigimu, procesas derinamas ir ji dar nėra su tuo susipažinusi. Tačiau ministras A. Dulkys patikino, kad šiandien Vyriausybės kanceliarijoje vyksta epidemiologų susitikimas dėl izoliavimosi tvarkos, kaukių dėvėjimo ir t. t., o jis pats pritaria tam, kad būtų galima pakeisti kaukių dėvėjimo mokyklose tvarką.

„Turime išties neeilinę situaciją, su kuria susiduriame jau pusantrų metų, tačiau noriu pažiūrėti į situaciją iš vaiko perspektyvų. Tokie klausimai, kaip pedagogų įtraukimas į asmenų, kuriems privaloma vakcinuotis, sąrašą, turėtų būti svarstomi itin jautriai ir labai atsakingai derinami. Vaikai turi būti ugdomi, o patys pedagogai jaustis saugūs dėl savo darbo vietos. Jie nežino, ar artimiausiu metu nebus šalinami iš darbo dėl to, kad nėra pasiskiepiję, tad reiktų aiškumo šiuo klausimu“, – kalbėjo Darbo partijos frakcijos narė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

A. Dulkys patikino, kad nėra rengiamas joks privalomojo skiepijimo teisės aktas, tačiau užsiminė, kad teisininkai tariasi, kokioms grupėms toks įstatymas galėtų būti taikomas. Anot ministro, vyksta diskusijos dėl galimo švietimo darbuotojų įtraukimo į asmenų, kuriems būtina tikrintis sveikatą dėl COVID-19, sąrašą.

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posaškova)

Seimo narys Vytautas Gapšys domėjosi, ar yra nustatyti kriterijai ir kokie, kada Galimybių paso nebereikės. „Ar yra Vyriausybės nusistatyti kriterijai ir kokie, kada Galimybių paso nebereikės, kada, kaip Danijoje, galėsime jų atsisakyti? Norėtųsi, kad tie kriterijai nebūtų neaiškūs, plaukiojantys, bet tikslūs, kad visuomenė žinotų, kada mes, pasiekę tam tikrą lygį, galėsime sakyti, kad mums to nebereikia“, – klausė parlamentaras.

Ministras pabrėžė, kad pirmoji indikacija atsisakyti tokio paso būtų ne atvejų skaičius, o COVID-19 sergančių ligonių skaičius ligoninėse. 250–300 tokių ligonių ligoninėse – ir, anot ministro, jau galima būtų svarstyti apie galimus pokyčius. Taip pat labai svarbu, kad per tą laiką neatsirastų naujų viruso mutacijų, o trečias labai svarbus dalykas – situacija reanimacijose. Ministras paminėjo ir pasiskiepijimo mastą, kuris turėtų siekti 80–85 proc. visuomenės. Jis pabrėžė, kad šis pasiskiepijimo mastas išskirtinai svarbus toje grupėje, kurioje yra didžiausias mirtingumas. „Kai pamatysime, kaip šios priemonės veikia, galėsime sugrįžti prie diskusijų“, – kalbėjo A. Dulkys.

Galimybių pasas, anot Seimo nario Arūno Skardžiaus, prisideda prie pandemijos plitimo, nes žmonės atsipalaidavę nesilaiko kitų saugumo reikalavimų. Ministras pritarė, kad šis pasas nėra panacėja, tačiau laikėsi nuomonės, kad jis yra reikalingas.

Mindaugas Puidokas, kalbėdamas apie Delta koronaviruso atmainos plitimą, pabrėžė, kad norint suvaldyti pandemiją reikia testuoti ne tik žmones be Galimybių paso, bet ir visus kitus. Jis taip pat iškėlė klausimą, kodėl Galimybių paso negali gauti tie, kurie atlieka nemokamą testą. Parlamentaras akcentavo, kad dėmesys turėtų būti kreipiamas į tinkamą apsaugos priemonių dėvėjimą, visų žmonių testavimą.

„Studentai klausia, kaip suprasti tai, kad kolegos, kurie yra pasiskiepiję, vaikšto universitete be kaukių, o mes, kurie turime sveikatos problemų ar dėl kitų priežasčių nepasiskiepijome, vaikštome su kaukėmis, nors virusą gali platinti visi?“ – klausė M. Puidokas.

Seimo narys prof. dr. Vigilijus Jukna domėjosi, kada bus pilnai grįžtama prie tiesioginių studijų, nes, anot jo, niekam ne paslaptis, kad nuotolinių studijų kokybė neprilygsta gyvam bendravimui, diskusijai grupėje ir su dėstytoju.

„Iš studentų girdžiu daug atsiliepimų, jie atvirai sako, kad mes „YouTube“ galime atsiversti tas paskaitas ir pasižiūrėti, kokios čia studijos vyksta. Tad ar tai yra palikta universitetams apsispręsti, ar priimtas bendras Vyriausybės lygmeniu sprendimas? Gali atsirasti ir piktnaudžiavimų, nes iš dalies universitetams ir dėstytojams yra patogiau, ypač tose studijų programose, į kurias priimta daug studentų“, – klausė V. Jukna.

Ministrės manymu, nuotolinės studijos nėra blogai, tai daroma visame pasaulyje, ir sutiko su prof. dr. V. Jukna, kad kontaktas, bendravimas yra būtinas. Universitetai, anot jos, šiuo metu negalėtų pereiti tik prie tiesioginio ugdymo, jei studentai turi Galimybių pasus, taip pat įpareigoja ir sutartys. 

Susitikimo metu aptarta ir daugiau švietimo sistemos klausimų, Darbo partijos frakcija išsakė savo nuomonę ir tikisi, kad ministrai į ją įsiklausys, tiek planuodami naujus pokyčius, tiek keisdami jau esamą tvarką.

Daugiau informacijos:

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas

Mob. 8 698 42 161