Seimo Darbo partijos frakcijos pranešimas: „Šildymo kainos kai kuriems smogs stipriau“

2022 m. vasario 9 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimo kanceliarijos (aut. Dž. G. Barysaitė) nuotrauka.

Seimo Darbo partijos frakcijos nariai neabejoja, kad šildymo kainų šuolius reikia padėti valdyti ne tik centralizuoto šildymo vartotojams. Valstybės pagalbos reikia ir individualiems vartotojams bei verslui, o PVM lengvatos taikymas tik vienai grupei diskriminuoja individualių namų gyventojus.

Seimo Darbo partijos frakcijos nariai, susitikę su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu, aptarė rinkos liberalizavimo, augančių elektros, dujų ir šildymo kainų klausimus.

Seimo narys Artūras Skardžius domėjosi elektros rinkos liberalizavimo klausimu. Sausio mėnesio elektros kaina, kaip paskelbė visuomeninis tiekėjas, standartiniam planui bus maždaug 16,7 cnt su PVM už kWh. Tačiau nepriklausomų tiekėjų, tarp kurių tikrai nėra jokios konkurencijos, kaina jau 30 cnt už kWh. Parlamentaras klausė ministro, kodėl jis paleido didžiausius vartotojus į rinką ir kaip dabar vartotojams susiorientuoti?

„Kokios dabar yra jų galimybės, kaip visa tai yra reglamentuota ir kas atlieka monitoringą, kad Lietuvos žmonių neapiplėšinėtų? Anksčiau Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VERT) kontroliuodavo ir nustatydavo kainas, o dabar kaina rinkoje pakilo penkis kartus. Vartotojui sunku susigaudyti, jis gali keisti tik tiekėją. Ir viskas todėl, kad priėmus įstatymą Energetikos ministerija nepriėmė jokių ribojimų, kaip tai kontroliuoti.

Anksčiau tiekimo sistema veikdavo taip, kad elektra būdavo perkama biržoje ir parduodama pirkėjui ir kainuodavo tik 0,15 cnt už kWh, o dabar nepriklausomi tiekėjai lupa tiek, kiek nori, niekas tų procesų nesukontroliuoja. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šio dalyko kratosi, kalbėjausi ir su vadovu, jie teigia, kad jiems ši funkcija nepriklauso, ir sako, kad energetikos ministras tai reguliuoja arba stebi pats. Tad kodėl mus palikote likimo valiai? Kodėl leidžiate plėšikauti monopolininkams? Kur žiūri konkurencijos tarnyba? Nes vartotojai yra bejėgiai, jie net negauna atsakymų iš tų nepriklausomų tiekėjų“, – teigia Seimo narys A. Skardžius.

Ministras D. Kreivys sutiko, kad šiuo metu labiausiai kainos šoktelėjo asmenims, kurie nefiksavo elektros kainos.

„Gruodį tokiems žmonėms kaina buvo 33,62 cento. Dabar sausio vasario prognozė yra 23 centai su trupučiu, o tiems, kurie užfiksavo, yra 14 centų“, – sakė ministras.

Kur keliauja pinigai, skirti saulės elektrinėms įrengti?

Parlamentarai domėjosi ir saulės elektrinių įrengimo bei finansavimo specifika. Ministras informavo, kad Lietuvos tikslas – 2030 metais 90 proc. elektros energijos generuoti iš atsinaujinančių šaltinių. Siekiama, kad 2030 metais saulės elektrinės generuotų 2 gigavatus (GW) elektros energijos, sausumos vėjas – 3,6 GW, jūros vėjas – 1,4 GW.

Pasak Seimo Darbo partijos frakcijos nario A. Skardžiaus, trečdalis saulės elektrinių parkams skirtų pinigų nukeliauja rangovams, verslo įmonėms, bet ne vartotojui.

„Instaliuoti vieną kilovatvalandę (kWh) galios galima su parama, kuri vienai kWh yra 323 eurų. Statytojai stato už 1000 eurų ir pardavinėja gyventojams. Reali saulės elektrinės įsirengimo kaina yra mažiau nei 700 eurų, todėl statytojai gauna viršpelnius, nėra konkurencijos ir niekas to nekontroliuoja, tad atsiranda terpė lupikauti“, – pastebi Seimo narys A. Skardžius.

Jis taip pat padėkojo ministrui už saulės elektrinių plėtrai rastus papildomus 40 mln. eurų, tačiau pabrėžė, kad didelių parkų statytojai turi didelius viršpelnius.

„Būtent tokio pat dydžio, kokią jūs kompensuojate paramą. Parama vienam kW yra 323 eurai, o visi statytojai prašo po tūkstantį už instaliuotą kW, tai didžiųjų statytojų kartelinis susitarimas. Ir jie susišluoja tuos 33 proc. Tai kur jūs matėte tokį verslą su tokia pelno marža? Ir niekas to nekontroliuoja, nėra konkurencijos. Jei instaliuoti 1 kW kainuoja apie 700 eurų, tai jie lupa po tūkstantį iš to mūsų remiamo vartotojo“, – teigia A. Skardžius.

Ministras sutiko, kad pastebėjimas teisingas, tačiau savo atsakomybės nemato, nes, anot jo, tai – rinkos dalyviai, o valstybė šių kainų nenustato, neriboja.

„Jeigu mes kalbame apie kartelinį susitarimą, tam yra Konkurencijos tarnyba, jeigu jūs matote pagrindą skundui, tai tą skundą Konkurencijos tarnybai ir reikia rašyti. Aš tikrai manau, kad Konkurencijos tarnyba tai ištirs. Tai reikėtų ir padaryti, nes tokių dalykų sprendimai ir yra parlamento galioje“, – sakė ministras.

Anot Seimo nario Vytauto Gapšio, planuojami skirti milijonai, iš dalies kompensuosiantys saulės elektrinių pirkimą, yra būtini, tačiau vėluojantys veiksmai.

„Pagaliau valdantieji išgirdo Darbo partijos pasiūlymus ir ėmėsi darbo. Ne kartą kėlėme klausimą dėl saulės elektrinių. Tačiau Ministrė Pirmininkė ir jos komanda tada šį siūlymą sutiko labai santūriai. Ir štai dabar viskas apsisuko 180 laipsnių kampu, Vyriausybė pritaria viskam, ką siūlėme rudens sesijoje. Nuoširdžiai džiaugiamės, kad Vyriausybė pagaliau ryžtingiau pasižiūrėjo į atsinaujinančių išteklių plėtros klausimą“, – teigia Seimo narys.

PVM mažinimas šildymui – kur pagalba verslui?

Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas susitikime pagyrė ministeriją dėl laikinai sumažinto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo centralizuotam šildymui, tačiau kėlė klausimus dėl pagalbos verslui.

„Džiaugiamės, kad bent jau laikinai centralizuotam šildymui bus taikomas 0 proc. PVM tarifas, kuris ypač aktualus nepasiturintiems žmonėms. Tačiau pamiršti kaime gyvenantys ir besišildantys kietuoju kuru, dujomis žmonės – jų ta lengvata nepalies. Tad, ar buvo diskusijos dėl šių žmonių, dėl verslų ir koks yra jūsų sprendimas be centralizuoto šildymo?“ – klausė frakcijos seniūnas V. Fiodorovas.

Tačiau ministras mano, kad jeigu iš biudžeto bus pradėta visoms įmonėms dengti jų sąnaudas, pensininkai, mokytojai, medikai turės mažesnius atlyginimus. Be to, pasak D. Kreivio, svarbi ir sudėtinga geopolitinė situacija.

„Neaišku, kaip ateinantys trys, keturi mėnesiai ar pusė metų atrodys. Karo atveju valstybei reikės didžiules lėšas skirti iš biudžeto viskam kompensuoti. Šiaidien niekas nieko nežino, todėl į finansus reikia žvelgti atsakingai. Kai situacija išsispręs, bus galima laisviau kalbėti apie daugelį dalykų. Noriu dar kartą pasakyti, kad geopolitinei rizikai nurimus, energetinių resursų kainos grįš atgal“, – žadėjo D. Kreivys.

Kodėl dujų kaina taip skiriasi?

Seimo narys A. Skardžius domėjosi, kodėl Lietuva negali atsigabenti 5 kartus pigesnių dujų iš JAV. Pasak jo, Rusija taiko politinę kainą, bet Lietuva turi suskystintųjų gamtinių dujų terminalą – laivą „Independence“, o Amerikoje dujos yra kur kas pigesnės.

„Mano žiniomis, į Lietuvos SGD terminalą turi atvykti SGD laivas su 140 tūkst. kubinių metrų suskystintųjų dujų iš JAV. Tai būtų pirmas toks krovinys per energetinę krizę nuo praėjusių metų spalio mėnesio. Kaip žinoma, JAV tiekia savo dujas Kinijai, su kuria mūsų užsienio reikalų ministras kariauja. Kadangi Europos biržos ir JAV dujų biržos kainų skiriasi bemaž 5 kartus, tai už kokią kainą mes gausime? Ir galbūt Vilniuje šiluma atpigs, nes dalis to krovinio pažadėta Vilniaus šilumos tinklams?“ – klausė parlamentaras.

Ministras atsakė, kad Energetikos ministerija dujų nepirko, todėl kainos jis negalintis pasakyti.

Daugiau informacijos:

Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas

El. p. [email protected]

Mob. 8 604 00906