Laisvės frakcijos pranešimas: „Kitais metais turime užtikrinti 130 proc. VDU mokytojų atlyginimą“

2023 m. rugsėjo 4 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Po pirmadienį Seime įvykusio Laisvės frakcijos susitikimo su švietimo, mokslo ir sporto ministru Gintautu Jakštu frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigia, kad laisviečiai ir toliau palaiko kuo spartesnį mokytojų atlygio didinimą nuo sausio 1 d., tačiau būtina neapleisti ir kitų nacionalinio švietimo susitarimo tikslų.

„Esame racionalūs ir suprantame, kad atlyginimų mokytojams didinimo dar šiemet tikėtis nereikėtų, atsižvelgus į jau iš anksčiau suplanuotą biudžetą. Visgi, susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos užsibrėžtas tikslas – iki 2024 m. pabaigos pasiekti, kad mokytojų atlyginimas sudarytų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio – turi būti nuosekliai įgyvendinamas. Užtikrinsime, kad šio pažado švietimo bendruomenei būtų laikomasi“, – po pokalbio su ministru G. Jakštu tikino V. Mitalas.

Išklausiusi ministro ir viceministro atsakymų, Laisvės frakcija akcentavo, kad formuojant kitų metų švietimo biudžetą, būtina siekti ambicingų tikslų ir kitose svarbiose švietimo srityse – ypač finansuojant skaitmenines ugdymo priemones ir mokslinius tyrimus, taip pat eksperimentinę plėtrą (MTEP).

„Daugelis mokyklų atstovų, su kuriais teko susitikti, sako, kad pandemijos metu padidintos išlaidos skaitmeninio ugdymo plėtrai iki 30 eurų davė gerą postūmį inovatyviems sprendimams ugdymo įstaigose, tačiau baigėsi pandemija, baigėsi ir ambicijos daryti skaitmeninį proveržį, todėl dabar šis krepšelis sumažintas vos iki 10 eurų – tokie dalykai stabdo švietimo progresą, todėl prašėme ministro atsižvelgti į šią situaciją“, – sakė V. Mitalas.

Susitarime dėl švietimo valstybė įsipareigojo MTEP finansavimui iki 2024 m. skirti 0,75 proc. BVP. Šiuo metu tiek bendrai šalyje, tiek verslo įmonių sektoriuje mokslo ir tyrimų finansavimas išlieka santykinai žemas – 2021 m. sudarė atitinkamai 1,1 proc. BVP ir 0,6 proc. BVP ir buvo atitinkamai du kartus ir 2,7 karto mažesnis nei Europos Sąjungos šalių vidurkis.

Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. Olga Posaškova)

„Europos Sąjungos keliamas tikslas – siekti, kad bendros investicijos į mokslą ir tyrimus sudarytų ne mažiau kaip tris procentus. Pastaraisiais metais šioje srityje vyko teigiami pokyčiai – jų turi neužgožti kiti klausimai, kadangi mokslo ir tyrimų potencialas bus svarbiausias kiekvienos valstybės galios rodiklis ateinančiais dešimtmečiais “, – teigė V. Mitalas.

Anot Seimo nario, turime sekti Skandinavijos šalyse pasitvirtinusia praktika mažinti atotrūkį tarp formaliojo ir neformaliojo švietimo: „Tikime, kad neformalusis ugdymas yra esminė švietimo politikos priemonė, padedanti sumažinti socialinę atskirtį, siūlanti prasmingą alternatyvą žalingų įpročių plitimui mokyklose ir to keliamoms grėsmėms, todėl kartu su visa frakcija viliamės, jog ir neformaliojo ugdymo krepšeliui, modeliuojant kitų metų švietimui skiriamą biudžetą, bus numatyta kur kas daugiau finansavimo.“

Laisvės frakcijos susitikime su švietimo, mokslo ir sporto ministru G. Jakštu, taip pat viceministru Ramūnu Skaudžiumi buvo aptartas mokytojų atlygio klausimas, diskutuojama, kaip laikomasi prieš dvejus metus pasirašyto nacionalinio susitarimo dėl švietimo ateities nuostatų, kalbama apie kitąmet įvedamus tarpinius atsiskaitymus vienuoliktokams, ugdymo programų atnaujinimą ir įtraukųjį ugdymą.

Daugiau informacijos:

Aurelija Karaliūtė-Kamičaitė

Seimo Laisvės frakcijos atstovė spaudai

Mob. 8 638 61 646

El. p. [email protected]