Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Seimo narės Agnės Bilotaitės pranešimas: „Būtina stiprinti pranešėjų apsaugos sistemą Lietuvoje“

2020 m. sausio 15 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

 

Pranešėjų apsaugos įstatymas Lietuvoje sėkmingai taikomas, tačiau jį dar būtina tobulinti. Tai pripažino atsakingų institucijų atstovai, Seime susirinkę aptarti prieš metus įsigaliojusio įstatymo įgyvendinimo problemas.

Pasitarimą inicijavo darbo grupės Pranešėjų apsaugos įstatymui parengti pirmininkė Seimo narė Agnė Bilotaitė. Jos manymu, įstatymo atsiradimas greičiausiai lėmė ir vis didėjantį Lietuvos gyventojų sąmoningumą siekiant mažinti korupciją visose gyvenimo srityse. Kaip rodo naujausias tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2019“, gyventojų, pasiryžusių pranešti apie korupciją ją pastebėjus, dalis, lyginant su pernai, išaugo 5 proc. ir dabar siekia 22 proc.

Generalinės prokuratūros duomenimis, per 2019 metus 68 asmenys kreipėsi prašydami suteikti pranešėjo statusą. Iš jų 26 pripažinti pranešėjais. Remiantis gyventojų pranešimais, pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai, 5 iš jų tebevyksta, 1 baigtas kaltinamuoju aktu, o dar 1 nutrauktas. 80 proc. pranešimų gauta dėl įstatymų pažeidimų viešojo sektoriaus įstaigose.

Kaip teigė Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Raimondas Petrauskas, ne visais atvejais nustatomi pažeidimai, už kuriuos taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kai kuriais atvejais nustatyti tarnybiniai nusižengimai, kai kada pateikta informacija nepasitvirtino. Asmenys, kurie kreipėsi, anot R. Petrausko, daugiausiai teikė informaciją dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.

Nors Pranešėjų apsaugos įstatymas numato atlygį už vertingą informaciją, taip pat kompensaciją už patirtas išlaidas, tačiau per praėjusius metus tam numatytas fondas nebuvo panaudotas.

R. Petrauskas pastebėjo, kad kartais žmonės kreipiasi per vėlai, kai teisminis procesas jau yra prasidėjęs ar net pasibaigęs. Tai viena iš priežasčių, kodėl pranešėjo statusas negali būti suteiktas.

Kaip akcentavo Generalinės prokuratūros atstovas, finansinis atlygis nėra pagrindinis besikreipiančiųjų motyvas. Žmonės, pasak R. Petrausko, siekia apsaugos nuo neigiamos darbdavio įtakos, baiminasi prarasti darbą, būti persekiojami.

Nors visuomenė žino apie Pranešėjų apsaugos įstatymą ir jo teikiamas galimybes, pasak įstatymo iniciatorės A. Bilotaitės, jį dar būtina tobulinti.

Artimiausiu metu Generalinė prokuratūra ketina pateikti savo siūlymus. Vienas iš jų – nustatyti institucijoms prievolę į Generalinės prokuratūros užklausimus atsakyti ne vėliau kaip per dvi darbo dienas. Tai, pasak prokurorų, palengvintų jų darbą, nes įstatymas įpareigoja sprendimą dėl pranešėjo statuso suteikimo priimti per 5 darbo dienas.

Atsakingų institucijų atstovai sutinka, kad didesnis finansinis atlygis dar labiau paskatintų šalies gyventojus pranešti apie įstatymų pažeidimus ir korupciją. Tačiau taip pat pripažįstama, kad kai kuriais atvejais sunku nustatyti žalos dėl įstatymo pažeidimo dydį ir mastą.

Iki 2021 metų pabaigos Lietuva įsipareigojo perkelti 2019 metų spalio 23 dienos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES)2019/1937 „Dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos“ nuostatas į Pranešėjų apsaugos įstatymą. Be kitų nuostatų šioje direktyvoje numatyta pareiga šalies įstaigoms įdiegti vidinius pranešimų kanalus, kuriais būtų galima saugiai ir konfidencialiai pranešti apie įstatymų pažeidimus darbovietėje. Pasak Teisingumo ministerijos atstovų, vangiausiai tai daro savivaldybės.

„Už vidinius pranešimų kanalus atsakingi įstaigų vadovai. Mūsų patirtis rodo, kad įstaigų atstovai, atsakingi už korupcijos prevenciją, nežino, ką daryti, kad žmonės galėtų saugiai ir konfidencialiai pranešti. Mūsų siūlymas – parengti gaires įstaigoms, jų vadovams, kad būtų aišku, kaip diegti pranešimų kanalus“, – teigia organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas. Jo manymu, taip pat turėtų atsirasti ir telefono linija, kad kiekvienas šalies gyventojas galėtų paskambinti ir sužinoti, ką jam daryti, kur kreiptis ir kokių veiksmų imtis, kad gautų pranešėjo statusą. 

 

Daugiau informacijos:

Agnė Bilotaitė

Seimo narė

Tel. (8 5) 239 6629

       Naujausi pakeitimai - 2020-01-15 14:48
       Monika Kutkaitytė