Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko Ruslano Stefančuko kalba NATO valstybių narių parlamentų pirmininkų aukšto lygio susitikime

2023 m. birželio 2 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Viktorija Chorna)

Gerbiama ponia Seimo Pirmininke, gerbiama Viktorija,

gerbiami kolegos,

brangūs draugai,

Pirmiausia norėčiau išreikšti gilią padėką Lietuvos žmonėms, nesavanaudiškai rėmusiems Ukrainą nuo pat pirmosios Rusijos agresijos dienos.

Taip pat norėčiau nuoširdžiai padėkoti visoms delegacijoms už didžiulę pagalbą, kurią Jūsų šalys teikia mums kovojant už teisę būti laisviems, už teisę pasirinkti savo vystymosi kelią, už teisę būti demokratinės Europos ir pasaulio bendruomenės dalimi.

Labai vertinu Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvą surengti mūsų parlamentinį aukščiausiojo lygio susitikimą.

Šiandienos susitikimas skirtas parlamentų vaidmeniui.

Juk parlamentai yra tiesiogiai atsakingi savo piliečiams, juos išrinkusiems rinkėjams, už priimamus sprendimus. Noriu, kad tai prisimintume prieš priimdami svarbius ir galbūt lemtingus sprendimus.

Tokių sprendimų kainą, tiksliau jų nebuvimo kainą, norėčiau iliustruoti dviem įvykiais, kurie įvyko prieš penkiolika ir dešimt metų.

Taip, turiu omenyje 2008 m. NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Bukarešte ir 2013 m. ES aukščiausiojo lygio susitikimą būtent čia, Vilniuje. Manau, kad tai yra tos pačios serijos įvykiai.

Deja, Bukarešte pritrūko politinės valios ir drąsos suteikti Ukrainai narystės veiksmų planą.

O Vilniuje buvusio pabėgusio prezidento valia tuometinė Vyriausybė atsisakė pasirašyti Asociacijos sutartį su ES, o iš esmės − savo žmonių ir šalies europinę ateitį.

Pasekmės buvo baisios: kruvinas Maidanas Kyjive, Krymo aneksija, Rusijos įvykdyta Donbaso okupacija ir visiška Rusijos invazija 2022 m. pavasarį. Ir Rusija buvo tiesioginė politinės valios ir drąsos trūkumo naudos gavėja!

Gerbiami kolegos,

Pastaraisiais mėnesiais su daugeliu iš jūsų buvau susitikęs. Daugelis iš jūsų vyko į karo nuniokotą Ukrainą ir esu jums už tai dėkingas. Kreipiausi į jus iš įvairių platformų ir skirtingose šalyse. Šiandien kreipiuosi 464-ąją neišprovokuotos ir nepagrįstos Rusijos invazijos į Ukrainą dieną. Tačiau šiandien nekalbėsiu apie Rusijos nusikaltimus Ukrainoje ir pražūtingus šio karo padarinius. Atimtos vaikų gyvybės, civilių žudymai ir kankinimai, įskaitant vakarykštį Kyjivo puolimą, kalba patys už save.

Rusija nužudė 484 mūsų vaikus. 484 per 464 dienas.

Nuolat gaunami pranešimai iš mūšio lauko, tarptautinės žiniasklaidos, žmogaus teisių gynėjų pranešimai ir paprastų piliečių liudijimai atveria siaubingus šio karo puslapius. Nepaisant to, noriu kalbėti apie optimizmą ir tikėjimą.

Turiu pagrindo optimizmui ir tikėjimui, kurį man suteikia šios 464 didvyriško Ukrainos žmonių pasipriešinimo dienos ir 464 išskirtinės laisvojo pasaulio vienybės dienos.

Kovo ir balandžio mėnesiais sustabdėme Rusijos antplūdį, išlaikėme savo sostinę Kyjivą, kuris, kaip buvo prognozuojama, turėjo žlugti per tris dienas.

Tada privertėme priešą palikti Ukrainos šiaurę, išvadavome Kijevo, Černigovo ir Sumų sritis.

Praėjusių metų gegužės−birželio mėn. į Ukrainą pradėjo plūsti 155 mm artilerija ir modernios daugkartinio paleidimo raketų sistemos, geriau žinomos kaip „Himars“. Šiuos ginklus mūsų kariai greitai įvaldė ir priešas patyrė didelių nuostolių.

Rudenį toliau laisvinome savo teritorijas ir visiškai išvarėme okupantus iš Charkovo srities. Vėliau išvadavome Chersoną ir visą dešiniojo kranto sritį.

Sausio pabaigoje priėmėte sprendimą aprūpinti Ukrainą moderniais tankais. Prasidėjo mūsų karių mokymai, buvo sukurta „Tankų koalicija“, ir galiausiai kovo mėnesį Ukrainoje pamatėme pirmuosius „Challenger“ ir „Leopard“. Netrukus tapsime jų kovinio panaudojimo liudininkais, tačiau pirmieji jų galią mūšio lauke pajus Rusijos užpuolikai.

Šiuo metu vyksta pasirengimas kurti „Skraidančiąją koaliciją“, prie kurios prisijungia vis daugiau šalių. Tikiu, kad priėmus sprendimą pradėti Ukrainos pilotų mokymą dirbti su 4-osios kartos koviniais lėktuvais, sulauksime svarbių sprendimų dėl F-16 ir kitų tipų lėktuvų perdavimo Ukrainai. O kai F-16 pasirodys mūsų danguje, tai bus lūžis visam Europos ir pasaulio saugumui.

Visi šie svarbūs sprendimai liudija, kad vis labiau suvokiamas Ukrainos pergalės neišvengiamumas. Pasaulis pradėjo tikėti tuo, ką ukrainiečiai žinojo nuo pirmosios Rusijos invazijos dienos. Taip, Ukraina būtinai laimės šį karą. Ji laimės dėl išskirtinės savo karių drąsos. Dėl išskirtinio visos Ukrainos visuomenės atsparumo. Ji laimės dėl laisvojo pasaulio, savo piliečių, demokratinių parlamentų ir vyriausybių paramos. Į Europą sugrįš taika. Tikiu, kad tai bus teisinga ir ilgalaikė taika.

Brangūs draugai,

Jūs ir jūsų šalys jau daug investavote į agresoriaus nugalėjimą. Tačiau ar ši investicija bus sėkminga siekiant mūsų užsibrėžtų tikslų be galutinio indėlio? Ar ji užtikrins taiką Europoje ir visoje euroatlantinėje erdvėje be dar vieno svarbaus sprendimo?

„Si vis pacem, para bellum“ nėra tik senovinis posakis. Esu įsitikinęs, kad tik solidžiu teisiniu pagrindu grindžiamos kolektyvinės pastangos užkirs kelią naujoms agresijoms ir perspės bet kokius diktatorius, kurie gali norėti perdalyti pasaulį.

Tik susivieniję į veiksmingą bendrą saugumo sistemą, garantuojančią kiekvienos valstybės apsaugą ir puoselėjančią bendras demokratines vertybes, galėsime užtikrinti ateitį be atskirų lyderių savivalės ir jų trumpalaikio valdymo.

Ukraina įrodė, kad yra laisvo ir demokratiško pasaulio dalis. Mes giname ne tik savo namus ir šeimų gyvybes, bet ir bendras vertybes bei įsitikinimus. Mūsų laisvę.

Ukrainiečiai veiksmingai priešinasi jėgai, kuri dar neseniai buvo laikoma viena galingiausių pasaulyje. Vargu, ar kas nors gali paneigti Ukrainos gebėjimą svariai prisidėti prie kolektyvinio saugumo sistemos, padaryti ją atsparesnę ir veiksmingesnę.

NATO yra aljansas, skirtas užtikrinti savo valstybių narių laisvę ir saugumą. NATO yra demokratijos, asmens laisvės, teisinės valstybės ir taikaus ginčų sprendimo vertybėmis grindžiamas aljansas. Šios vertybės yra ir mūsų vertybės, todėl Ukraina siekia tapti visateise Aljanso nare. 82 proc. mano tautiečių pritaria Ukrainos narystei Aljanse. Ir šis procentas tik auga.

Taip, karas tęsiasi, ir dar reikia daug pastangų, kad būtų laimėta ir atkurta teisinga taika. Tačiau naujos saugumo architektūros kūrimas negali būti atidėtas. Atėjo laikas priimti lemtingus sprendimus. Istorinius sprendimus.

Gerbiamieji kolegos,

esu įsitikinęs, kad artėjantis NATO aukščiausiojo lygio susitikimas Vilniuje turėtų suteikti Aljansui naują strateginę ateities viziją, naują saugumo architektūros ir saugumo garantijų viziją.

Ukrainai vienintelė veiksminga saugumo garantija gali būti tik mūsų šalies NATO narystė.

NATO tai reikštų narystę tokios šalies, kuri turi galingą kariuomenę, ir turi sėkmingos patirties vedant plataus masto karą su aktyvia pranašesnio priešo kariuomene. NATO − tai dar vienas bendramintis ir sąjungininkas, kuris iš tikrųjų kovoja už ir gina bendras vertybes.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados vardu norėčiau Jus patikinti, kad Ukrainos parlamentas padarys viską, kad būtų tęsiamos negrįžtamos reformos ir pasiekti aukšti euroatlantinės bendruomenės standartai. Raginu Jus palaikyti mūsų šalį jos euroatlantiniame kelyje.

Tarp svarbiausių būsimo aukščiausiojo lygio susitikimo sprendimų norėtume matyti kvietimą Ukrainai prisijungti prie Aljanso arba aiškų Ukrainos judėjimo į NATO algoritmą.

Kartu suprantame, kad sprendimui dėl Ukrainos prisijungimo prie NATO reikalingas visų sąjungininkų sutarimas. Prašau Jūsų parlamentų padaryti viską, kas įmanoma, kad šis sutarimas būtų pasiektas.

Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina turi sulaukti kur kas daugiau nei tik deklaracijų apie atvirų durų politiką pakartojimo. Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimas turėtų tapti svarbiu Ukrainos pasirengimo prisijungti prie Aljanso etapu.

Džiaugiuosi, kad NATO Parlamentinė Asamblėja neseniai Liuksemburge vykusioje sesijoje pripažino reikšmingą Ukrainos indėlį į euroatlantinį saugumą.

Asamblėja pabrėžė Ukrainos ateities perspektyvas euroatlantinėje šeimoje ir paragino NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje pasiųsti aiškų politinį signalą ir susitarti dėl kitų svarbių žingsnių Ukrainos kelyje į NATO narystę.

Taip pat norėčiau padėkoti Lietuvos Seimui, kuris pirmasis priėmė rezoliuciją, remiančią Ukrainos narystę NATO, taip pat gerbiamiems Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Čekijos parlamentams.

Vakar 21 užsienio reikalų komitetas iš 19 sąjungininkų parlamentų priėmė bendrą kreipimąsi į NATO valstybių ir vyriausybių vadovus, kad artėjančiame aukščiausiojo lygio susitikime būtų nustatytas aiškus Ukrainos prisijungimo prie NATO kelias ir suteiktos aiškios ir tvirtos saugumo garantijos Ukrainai.

Raginu Jūsų gerbiamus parlamentus sustiprinti šiuos svarbius politinius signalus ir Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime patvirtinti paraiškas, remiančias kvietimą Ukrainai prisijungti prie NATO.

Esu įsitikinęs, kad Jūsų parlamentų sprendimai prieš Vilniaus NATO susitikimą leis mums Lietuvos sostinėje priimti vienintelius teisingus sprendimus!

„I am convinced that the present solution is only a partial one, aimed at guarding the heart. It must grow until the whole free world gets under one umbrella“ („Esu įsitikinęs, kad dabartinis sprendimas yra tik dalinis, skirtas širdžiai apsaugoti. Jis (NATO) turėtų augti tol, kol visas laisvasis pasaulis bus po vienu skėčiu“).

Ar žinote, draugai, kieno tai žodžiai? Citavau pirmąjį NATO Generalinį Sekretorių generolą Heistingsą Izmėjų (Hastings Ismay). Štai kaip jis matė Aljanso ateitį.

Ir šie žodžiai yra geriausias ilgalaikis paramos Ukrainai planas!

Ačiū už dėmesį!