Respublikos Prezidento kalba: „Būkime verti žmonių, kurie mus atvedė į Sąjūdį“

2023 m. birželio 3 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba, pasakyta iškilmingame Sąjūdžio 35-mečio ir Sąjūdžio dienos minėjime:

Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo, Vyriausybės nariai, gerbiamieji sąjūdininkai, svečiai!

Prieš 35-erius metus nesovietinė Lietuvos visuomenė okupacijos sąlygomis, tiesioginės demokratijos būdu suformavo pirmąją plačią savo atstovybę – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Šis ilgai brendęs ir nemažai drąsos pareikalavęs veiksmas pažadino Tautą. Atgimusios tautos remiamas Sąjūdis iškart ėmėsi veiksmų, kurie pakeitė istorijos eigą. Vos po kelių savaičių Vilniuje jau plevėsavo trispalvės. Dar po pusmečio Sąjūdžio Seimas, deklaravęs, kad lietuvių tauta niekada nesusitaikė su valstybės praradimu, oficialiai paskelbė tikslą atkurti nepriklausomybę.

Kitą vasarą gyva 2 mln. žmonių grandinė Baltijos kelyje visam pasauliui priminė Stalino ir Hitlerio suokalbio pasekmes ir pareikalavo ištaisyti istorinę neteisybę. Nepraėjus nė dvejiems metams nuo lemtingo susirinkimo Lietuvos mokslų akademijos salėje, demokratiškai išrinkti tautos atstovai atkūrė Lietuvos valstybę – sovietinė Kremliaus imperija ėmė byrėti.

Šiandien, pagerbdami Sąjūdžio pradininkus, su dėkingumu prisimename ir tuos Lietuvos laisvės kovotojus, kurie mus atvedė į Sąjūdį: partizanus, disidentus, pogrindžio spaudos leidėjus, Lietuvos laisvės lygos ir Helsinkio grupių narius, Katalikų Bažnyčios Kronikos leidėjus ir platintojus, Romo Kalantos auką. Šie žmonės nepalūžo sovietinio teroro akivaizdoje ir išsaugojo laisvę mylinčių lietuvių dvasią. Lenkiame galvas pagerbdami visus, kurie, gindami Lietuvos laisvę, sudėjo aukščiausią savo gyvybės auką.

Orų ir taikų lietuvių išsivadavimą su nuostaba ir susižavėjimu stebėjo visas laisvasis pasaulis. Išmintinga Sąjūdžio politika, įkūnijusi Tautos ryžtą, pakeitė ir Europos veidą. Šią savaitę Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Frankas Valteris Štainmajeris sveikindamas Vilnių su 700 metų jubiliejumi priminė, kad dainuojanti, skambanti ir tikrai taiki revoliucija būtent šioje Europos vietoje prasidėjo dar iki Berlyno sienos griūties. Vokietijos Prezidentas su dėkingumu pažymėjo, kad mūsų laisvės troškimas, pasipriešinimas priklausomybei ir priespaudai prisidėjo prie Vokietijos susivienijimo laisvėje.

Deja, net ir 35 metams praėjus Europa iki šiol nėra suvienyta laisvėje. Antrus metus Lietuvos kaimynystėje tęsiasi žiaurus, naikinantis Rusijos ir jos bendrininkės satelitės Baltarusijos karas prieš Ukrainą. Buča, Irpinė, Mariupolis, didžiausios Europos valstybės sostinė Kyjivas kiekvieną naktį atakuojami dešimtimis sparnuotųjų raketų ir dronų. Nuolatiniu teroru prieš civilius ukrainiečius barbarai siekia palaužti ir Ukrainos, ir Europos, ir viso laisvojo pasaulio žmonių dvasią, drąsą ir pasipriešinimo jėgą. Bet imperinė Kremliaus konvulsija, mes žinome, gali atvesti tik prie pralaimėjimo.

Gerbiamieji, Vakarų civilizacijos vertybių gynyba nuo amžių buvo istorinė Lietuvos misija. Šiandien mūsų pareiga – padėti Ukrainai apginti savo laisvę ir teisę kurti ateitį laisvų tautų bendrijoje, prisidėti prie galutinio Europos susivienijimo laisvėje.

Minėdami Sąjūdžio metines dar kartą ryžtingai įsipareigokime laisvei ir jos gynybai. Būkime tie laisvojo pasaulio kūrėjai, kurie vadovaudamiesi tiesa, išmintimi, drąsa ir ryžtu nugali melu ir smurtu apsiginklavusius dėl savo valdžios drebančius tironus. Būkime verti ryžtingos ir išmintingos Sąjūdžio politikos. Būkime verti žmonių, kurie mus atvedė į Sąjūdį. Visos blogio imperijos anksčiau ar vėliau nukeliauja į istorijos šiukšlyną. O mes, laisvę mylintys žmonės ir tautos, atlaikę išmėginimus ir susivieniję, tapsime dar stipresni. Ačiū jums.